• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujausi pokalbiai su Mokytoju

2019.08.16
Ришон-ле-Цион
Вопросы- ответы
2019.08.16
Ришон-ле-Цион
Водитель дейсвия
2019.08.13
Ришон-ле-Цион
Проектор будущего. О пранaяме

Tvarkaraštis

Facebook/Respublikinė Jogos Mokykla    Youtube/Respublikinė Jogos Mokykla   Instagram/Respublikine Jogos Mokykla

Muzikos įtaka vaiko vystymuisi

vaiku muzikaMuzika – puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Muzika duoda tai, ko negali duoti niekas kitas. Vyrauja požiūris, kad neturintiems talento neverta net pradėti. Bet pradėti visada verta. Kuo anksčiau – tuo geriau. Nustatyta, jog muzikos emocinis poveikis yra triskart didesnis už literatūros ir penkiskart už vaizduojamosios dailės poveikį. Smegenis stimuliuoja vien tik pasyvus muzikos įsivaizdavimas. Studentai, kurie mokosi muzikos, yra 50 procentų imlesni už kitus. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau negu kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį. Muzika – veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių – skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys – teigiamus darbus. Muzika yra geriausia ramintoja, geros nuotaikos žądintoja, nervinės įtampos slopintoja. Mokslininkų nustatyta, kad menas daro įtaką įvairiais lygmenimis : fiziologiniu (pastebimi širdies, kvėpavimo, ir kiti pokyčiai, psichologiniu (dėmesio, emocijų, suvokimo, mąstymo) socialiniu ir dvasiniu požiūriu. Visame pasaulyje muzika plačiai naudojama kaip relaksacinė, profilaktinė ir gydomoji priemonė.

 

Kada pradėti draugauti su muzika?

Mokslininkai teigia, kad vaiko sveikatą, gabumus ir talentus nulemia prenatalinis ugdymas, t.y. ugdymas iki gimties. Vengrų pedagogas, kompozitorius Z. Kodaly teigia, kad muzikinį vaiko ugdymą reikia pradėti prieš 9 mėnesius iki jo gimimo. Vaiko ankstyvojo vystymosi asociacijos įkūrėjas ir prezidentas Ibuka Masaru teigia, jog prenataliniu periodu ugdyti vaikai pasižymi išskirtiniais gabumais: jie gimsta turėdami absoliučią klausą.  Jau prieš tūkstančius metų buvo žinoma, kad muzikos garsai teigiamai veikia būsimą motiną ir po jos širdimi esantį kūdikį. Įvairiomis apeigomis, dainomis, lopšinėmis, paukščių balsais senovėje siekta harmonizuoti, palengvinti nėštumo periodą. Dabartinis mokslas įrodė, kad garsas vos kelių mėnesių embrionui yra būtinas jo harmoningam psichofiziniam vystymuisi. Juk vienintelis ryšio su išoriniu pasauliu kanalas yra klausa, tad vaisius gerai vystosi tik tuomet, kai jį supa tam tikra ritminga garsinė aplinka. Mokslininkams kėlė nemažai klausimų tas faktas, kodėl užsimezgusios gyvybės širdis pradeda plakti vos keturių savaičių, tuo tarpu realiai atlikti siurbliuko funkciją ji reikalinga nuo aštuonerių. Išaiškėjo, jog širdies plakimas atlieka garsinės stimuliacijos funkciją, reikalingą augančio vaisiaus smegenų neuronų vystymuisi. Tai dar kartą patvirtino mūsų protėvių tradicijų prasmingumą ir naudingumą: kasdien dainuodama švelnias ir džiugias dainas bei lopšinėmis ramindama po širdimi besivartantį kūdikį, iš tikro būsima motina ne tik bendrauja su būsimu mažyliu, bet ir daro teigiamą poveikį jo sveikatai ir intelektui. Mokslininkai taip pat įrodė, kad muzikos klausymasis bei muzikavimas skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Todėl nenuostabu, kad dar iki gimimo lavinti vaikai tampa gabiais tiek humanitariniams (dešiniojo pusrutulio veiklos sąlygojami gabumai), tiek tiksliesiems mokslams (kairiojo pusrutulio veikla).

 

Svarbu pradėti anksti

Nustatyta, kad labai svarbu vaiko muzikinius gebėjimus pradėti lavinti dar ankstyvoje vaikystėje iki septynerių metų. Todėl reguliarus, kasdienis vaiko buvimas garsų pasaulyje – geriausia terpė muzikinių gabumų raidai. Visi gimstame turėdami muzikinę klausą, tik ilgainiui nelavinama ji dingsta. Garsas ir ritmas ypač svarbus vaikų raidai – gebėjimui kalbėti, vaikščioti, orientuotis erdvėje, koordinuoti judesius. Garsas veikia širdies ritmą, raumenų tonusą, net mūsų kūno temperatūrą. Psichologai tvirtina, kad muzikuojantis kūdikis anksčiau pradeda kalbėti, jo žodynas būna turtingesnis, muzika stimuliuoja ir psichinę, ir fizinę raidą. Be to, stiprėja emocinis vaiko ryšys su tėvais. Ypač kai muzikuojama su esančiu įsčiose ar ką tik gimusiu vaikeliu. Pastebėta, kad kūdikystėje muzikavę vaikai bręsdami būna ne tokie agresyvūs ir kritiški tėvams, puoselėja jiems šiltesnius jausmus nei kiti bendraamžiai. Ankstyvojo muzikinio ugdymo pamokos naudingos ir tėvams. Dainuodami ir šokdami su mažyliu ant rankų, jie supranta, kad svarbu ne tik materialiai aprūpinti atžalą, bet ir žaisti su juo, liūliuoti mažąjį žmogų, kurti su juo. Užsiėmimai, bei muzikos terapija teigiamai veikia kūdikių sveikatą ir spartina visapusišką jų vystymąsi. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą. Muzikos ir medicinos ryšio tyrimų rezultatai stulbinantys – vaikų, iki metų sirgusių bronchitu ir patyrusių muzikinį pojūtį, sirgimo skaičius sumažėjo iki 3,5 karto

 

Mocarto efektas
Išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką. Yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Taip pat atitinkami kūriniai gydo neurologinio pobūdžio alergijas. Yra nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. Vėliau šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika. Kodėl taip nutinka? Aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos“ labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Šis atradimas buvo pakrikštytas ,,Mocarto efektu“ ir išgarsėjo visame pasaulyje. Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kitų klasikų kūriniais.  Klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, jos pasiekia giliausius audinius ir ląsteles, suaktyvina jose kraujotaką. Garsinės vibracijos pakelia organizmo tonusą, stiprina raumenų sistemą. Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių. Muzika – vienas iš būdų sukurti gerą atmosferą, perteikti emocijas ir turtinti vaiko dvasinį pasaulį.

 

Muzikinis sveikatinimas kūdikiams ir vaikams

Ar kelių mėnesių mažylis gali dalyvauti muzikinio sveikatinimo užsiėmimuose? Juk jis tik guli ir stebi aplinką. Dar praėjusiame šimtmetyje mokslininkų Hullo, Dollardo ir Millerio pateikta stimulo-reakcijos teorija įrodė, kad kūdikiams lytėjimas, mylavimas, kalbinimas, žaidinimas yra gyvybiškai svarbus. Tad muzikinis sveikatinimas, kurio metu mamos yra mokinamos mažyliams dainuoti tinkamas daineles, juos mankštinti ir lavinti, yra labai naudingas tiek jų sveikatos, tiek smegenų neuroninių jungčių stimuliavimo požiūriu. Praktinis patyrimas rodo, kad iki gimties ugdyti naujagimiai būna fiziškai stipresni, normalaus svorio, išsiskiria skvarbiu žvilgsniu, greičiau pradeda sekioti žvilgsniu judančius objektus, anksčiau ima sėdėti, ropoti, vaikščioti, kalbėti. Muzikinio sveikatinimo proceso tikslas – tai ne gražus dainavimas ar puikus grojimas, bet pats kūrybinis, relaksacinis, lavinamasis, stimuliuojantysis, nuotaiką keliantis darbo procesas, padedantis „įsijungti“ žmogaus organizmo sveikatinamiesiems procesams. Sveikatinamasis muzikos poveikis labai naudingas neišnešiotiems kūdikiams. Jie sparčiau vystosi, geriau įsisavina maistą, ramiau miega. Tokiems vaikams patartina leisti klausytis mamos širdies plakimo audio įrašo. Išgirdęs artimus, devynis mėnesius jį supusius garsus, mažylis iš karto nurimsta. Taip pat teigiamai veikia ir mamos balsas. Jai nesant šalia, mažylis jausis saugiau girdėdamas įraše užfiksuotus meilaus kalbinimo žodžius ar švelnią dainą. Tyrimo metu grupė neišnešiotų naujagimių buvo izoliuoti nuo garsinės aplinkos ausinėmis. Kūdikiai geriau absorbavo deguonį ir daugiau miegojo, priaugdavo du kartus daugiau svorio. O kai patalpoje panaudojo muzikinę terapiją, šie kūdikiai trimis, penkiomis dienomis anksčiau buvo išrašyti iš ligoninės. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dėl fizinės raidos ypatumų dažnai sunkiai koordinuoja judesius. Tai pastebima šokant. Tačiau specialūs ritmikos pratimai, rateliai padeda jiems greičiau įveikti šią kliūtį.

 

Muzika padeda visiems

Didelis gyvenimo tempas, stresas ir kt., jų sprendimas realizuojamas pagrindinai galvos kairiojo smegenų pusrutulio pastangomis. Juk kiekvienas mūsų kasdien turime logiškai mąstyti, skaičiuoti, įrodyti sau būti stipriems, rasti išeitį iš susidariusios situacijos ir pan. O kaip dešinysis smegenų pusrutulis, atsakingas už teigiamas menines ir estetines emocijas? Deja, jis dabartiniame mūsų gyvenime dažnai dirba minimaliai. Juk paklauskime savęs, kiek dažnai per dieną pasidžiaugiame gražiais gamtos vaizdais, išgyvename kūrybinį jaudulį ir džiugesį ar išreiškiame teigiamus jausmus? Štai dėl tokio pobūdžio veiklos trūkumo mūsų gyvenime, dešinysis smegenų pusrutulis ima… dubliuoti kairiojo veiklą, o tai sudaro prielaidas formuotis įvairiems nervinio pobūdžio susirgimams. Tačiau nesudėtingos meninės išraiškos pagalba galima harmonizuoti žmogaus dvasinį pasaulį, mąstymą, vidinius išgyvenimus, pagrindinį dėmesį teikiant dešiniojo smegenų pusrutulio veiklai skatinti – teigiamų emocijų eksponavimui, kūrybiniam ekspromtui, meninei improvizacijai.

 

Kūryba

vaiku muzika2Visiems vaikams būdingas kūrybiškumas. Muzikinė kūryba gali išryškėti bet kurioje muzikinėje veikloje: dainuojant, šokant, grojant, mokantis muzikos rašto pradmenų bei kuriant ritmines, melodines atkarpėles. Pažindami pasaulį, vaikai ieško būdų jį savaip interpretuoti, pertvarkyti, padaryti ką nors savita. Deja, dažnai pačioje žmogaus gyvenimo kelio pradžioje atsiranda stabdys: vaikų kūrybiškumo nevertinimas, sumenkinimas. Suaugusiems atrodo, kad visa tai nereikalinga. Tuo tarpu toks požiūris besiformuojančią asmenybę labai veikia. Tėveliai turėtų atsiminti, kad vaiko gyvenime naivioji kūryba yra pirma ir galbūt vienintelė, kad žiūrint iš jo mažyčio patyrimo pozicijų, ji yra ir originali, ir įdomi. Jei ši kūryba nesumenkinama, ugdomas kūrybiškumas kaip asmenybės savybė. Daugelis mokslininkų savo darbuose teigia, kad didžiausią įtaką vaiko kūrybiškumui daro socialinė aplinka, kurioje jis gyvena.  Kūryba žaidimo metu vaikui teikia daug džiaugsmo, pasitenkinimo tuo, ką jis daro. Vaikų kūrybiškumo pradmenys pasireiškia įvairioje muzikinėje veikloje jau nuo pat ankstyvojo amžiaus. Vaikai dainuoja, žaidžia, šoka mokydamiesi atlikti įvairius judesius, melodijas. Dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda improvizuoti girdėtas melodijas, matytus žaidimus ar šokius. Pradeda pasireikšti pirmieji kūrybiniai gebėjimai. Daina padeda vaikui emocionaliau suvokti gamtą, formuoja estetinę pasaulėjautą. Gerai dera muzika kitoje meninėje veikloje. Ji ne tik sukuria ryškesnį emocinį foną, bet ir praturtina veiklos turinį, pvz. gali būti piešiama dainelės nuotaika arba iliustruojamas jos tekstas. Menų integracija skatina vaiko vaizduotę, fantaziją, tenkina saviraiškos poreikį. Skatinkime vaikų iniciatyvumą, raginkime išsiveržti iš rutinos, kelti savitus kūrybinius sumanymus, vengti tradicinių sprendimų, pateikti nešabloniškus muzikos vertinimus bei apibūdinimus. Jei viena ar kita veikla nepavyksta, mokykime įveikti sunkumus, ieškoti kitų sprendimo būdų. Sudarykime kūrybingumui palankią atmosferą. Vaikas galės kurti, jei jausis svarbus, gerbiamas. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių muzikinių gabumų reikšmę kūrybingumui. Teigiama, jog kūrybingumą lemia mąstymo strategijos bei gebėjimai – vaiko galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį. Kuo daugiau vaikas sukaupia informacijos apie muziką, pagrindines garso savybes, kūrybos bei muzikos atlikimo dėsningumus, kuo daugiau turi patirties dainuoti, groti, kurti muziką, tuo didesnė kūrybiškos veiklos tikimybė.

 

Vaizduotės lavinimas

Muzikos klausymas taip pat veikia ir vaizduotę. Vaizduotė susijusi su paslaptingu ir subtiliu vaiko vidiniu pasauliu, dažniausiai nepasiekiamu net tėvams.

Muzika yra būtina reikštis psichiniam vaiko aktyvumui, kuris ypač susijęs su vaizduote. Ji visiems prieinamas būdas atsipalaiduoti, pasidžiaugti ar patenkinti vidinio pasaulio poreikius. Tai tiesa, kad itin jautrus muzikai vaikas yra įtraukiamas į didingų reiškinių pasaulį.

 

Dainavimas

Dainuojant ir kalbant veikia tie patys kalbos padargai. Nuo jų valdymo priklauso vaiko kalbinė raiška. Kaip žinia, dainuojant balsas lavėja geriausiai. Dainavimas gydo mikčiojimą. Dainuodamas vaikas geriau pajunta kalbos intonaciją, tempą. Dainuojant įvairaus turinio dainas turtinamas vaiko žodynas ir jo kalba tampa išraiškingesnė. Įvairaus pobūdžio dainų atlikimas daro teigiamą įtaką fiziniam vaiko vystymuisi. Dainuojant lavėja vaiko kvėpavimo aparatas, kuris geriau aprūpina organizmą deguonimi ir pagerina širdies darbą. Įvairūs vokaliniai pratimai labai sėkmingai šalina kalbos defektus, tobulina dikciją ir artikuliaciją, o stovėsena dainavimo metu padeda lavinti taisyklingos laikysenos įgūdžius. Be to, dainavimas formuoja malonų balso tembrą, stiprina balso klostes. Sveikas ir gražus balsas svarbus ir sėkmingam bendravimui.

 

Audijavimas

Pagrindinis ir svarbiausias gebėjimas, padedantis suvokti muziką yra audijavimas.  Audijavimas yra sumavimas ir apibendrinimas to ką girdėjome ir numatymas to kas seks. Jis muzikoje atitinka mąstymo ir kalbos santykį. Audijuoti išmokstama taip pat, kaip ir kalbėti gimtąja kalba. Audiacija apibūdinama kaip gebėjimas mintyse girdėti ir suprasti muziką net tada, kai nėra realaus muzikos garso. Jos negalima greitai išmokti. Šis gebėjimas yra nuosekliai išlavinamas ir jį geriausia pradėti lavinti kiek galima anksčiau. Vos gimę vaikai mokosi mąstyti, taigi kartu gali pradėti audijuoti. Atidėliojant šio gebėjimo lavinimą, užkertamas kelias unikalios meninės patirties plėtrai.

 

Muzikos palyginimai

Matematikos tėvas Pitagoras teigė, kad po matematikos mokslo žmogaus protą labiausiai lavina muzika. Mokslininkas F.A. Alkvinas muziką apibūdino kaip mokslą apie skaičius, besirandančius garsuose. Ir dar vienas istorinis aspektas, susijęs su muzikos mokslu: viduramžių universitetuose ji buvo septynerių scholastinių mokslų sistemoje šalia matematikos, astronomijos, filosofijos. Muzika tai pats dvasingiausias menas. Tai tarsi visatos modelis, manipuliuojantis visais tais kūrybos dėsningumais, kurie yra kituose moksluose, menuose, mus supančiame gyvenime, mūsų kalboje, elgesyje, tarpusavio santykiuose, jausmuose. Muzika yra pasaulio žmonių kalba, nereikalaujanti vertėjo.  

 

1 Palyginimas.

Akivaizdžios muzikos sąsajos su matematika: visų pirma – tai menas laike. Kad tai padarytume iš natų turime įsisavinti dar vieną simbolių sistemą, vadinamą muzikiniu raštu. Muzikinis tekstas yra suskirstytas į taktus, kuriuose vyrauja itin griežta tvarka: tikslios natų ir pauzių vertės, paprastesnės ar sudėtingesnės ritminės formulės. Pradedančiojo muzikanto uždavinys yra paversti šiuos simbolius įprasmintais muzikos garsais, skirtais skambėti tam tikrą laiką. Dabar palyginkime: ar nesisieja ši užduotis sujudėjimo per laiką uždaviniu iš matematikos pamokos ?!

2. Palyginimas.

Ritmas. Nuo pat gimimo žmogus pakliūva į visatos diktuojamą ritmą. Šią sąvoką būtų galima vartoti dviem

aspektais: plačiąja prasme —žmogaus gyvenimas apskritai, kalendoriniai metai; siauresne – mėnuo, savaitė, diena. Ir analogija su muzikos kūriniu: ritmas plačiąja prasme — kūrinio forma, visuma, kurią muzikos tėkmė suskaldo į tolygias atkarpas – taktus. Kiekviename iš jų griežtai savo vietose yra stipriosios ir silpnosios takto dalys, kurias normina metras. Palyginimas: kaip žmogus gyvena tol, kol plaka jo širdis – taip muzika gyvuoja tol, pakol joje gyvas pulsas, išreiškiamas per ritminę bei metrinę kūrinio struktūrą. Kaip visatos bioritmai turi įtakos žmogaus gyvenimo kokybei, taip muzikinis ritmas turi didžiulę reikšmę estetiniam kūrinio atlikimui.

3. Palyginimas.

Mūsų kalba ir muzika. Dažnai girdime „muzikali kalba“ arba „muzikinė kalba“. Kokių sąsajų galime rasti tarp sąvokų „kalba“ ir „muzika“. Bendrumai :  tempas, dermė, akcentai, intonacija. Tempas – bendra savybė tiek kalbai, tiek muzikai. Pastarąjį veikia kalbančiojo ar grojančiojo žmogaus prigimtinės savybės, emocinė būsena.  Dermė ir intonacijos, kitaip sakant, nuotaika ir niuansai. Sakoma, kad žmogus daugiau pasako intonacijomis nei žodžiais. Muzikoje – taip pat. Visi žinome kaip skamba neintonuotos natos. Jos tuščios, beprasmės, neformuojančios ir nevystančios muzikinės kūrinio minties. Kaip kiekvienas kalbantis, taip ir muzikuojantis savaip intonuoja tuos pačius garsus, savaip sudėlioja loginės minties akcentus, tuo išreikšdamas savo charakterį, pojūčius, susiformavusį skonį, asmenybinę brandą. Apie akcentus. Visi esame sutikę žmonių, kurie savo pasisakymuose „kerta kaip kirviu“. Muzikinėje kalboje taip pat rasime akcentus, kirčius, kurie jos tėkmei suteikia dramatiškumą.

4.Palyginimas.

Stilius. Istorijos bėgyje, vystantis visuomenėms, kito žmonių mąstymas ir elgsena. Tas pats vyko ir muzikos dalykuose: gimė vis nauji instrumentai, keitėsi muzikinės kalbos ypatumai, tobulėjo muzikos kūrinio formos sudarymo principai. Kaip žmonijos progresas apskritai, taip ir muzikos vystymosi raida skirstoma į epochas: viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, 20-ojo amžiaus ir nūdienos. Į muzikos kūrinio stiliaus sąvoką telpa istorinis bei estetinis to laikotarpio, kuriame buvo sukurtas kūrinys, aspektai.

5. Palyginimas.

Muzika ir mus supanti aplinka? Priešybių dėsnis. Jis mūsų gyvenime egzistuoja gana akivaizdžiai: šalta – šilta, naktis – diena, liūdna – linksma. Muzikoje taip pat daug priešybių: garsiai – tyliai, greitai – lėtai, aštriai – švelniai. Ar žmogus gyvena savo kasdienį gyvenimą, ar muzikuoja, jis patiria visą paletę spalvų, niuansų ir emocijų, esančių kurioje nors priešybėje. Muzikuojant vieni įdomiausių dalykų kaip tik ir vyksta pačioje priešybėje, tai yra ten, ką mes vadiname dinamika. Ir vargu, ar tiek atspalvių rasime vienoje spalvoje, kiek nepakartojamų niuansų išgirstame aukšto lygio muzikanto pagrotoje frazėje. Dvidešimtojo amžiaus vokiečių dirigentas B.Walteris yra sakęs taip: „Žmogaus širdies gelmės ir bedugnės pasiekiamos tik muzikai.

6. Palyginimas.

Asmenybė ir kolektyvas. Tai dar viena muzikos ir mus supančio pasaulio bendrumų sritis. Asmenybė, šeima,

giminė, kolektyvas, bendruomenė kaip ir solistas, duetas, kvintetas, ansamblis, orkestras. Tiek šeima, tiek kvintetas yra visuomeniniai dariniai, kuriuose siekiant galutinio rezultato privalo vyrauti tarpusavio supratimas, kuriuose kiekvienas žmogus turėtų turėti galimybę jaustis asmenybe, tuo pačiu gebėdamas būti neatsiejama kolektyvo visumos dalimi. Kokį džiaugsmą ir pasitenkinimą išreiškia muzikantai dėl kartu gerai nuveikto meninio darbo, pavykusio koncerto. Juk šio proceso metu vaikai pajunta ne tik didžiulį atsakomybės jausmą, bet kartu ir savitarpio palaikymo būtinumą suvienytų jėgų emocinį proveržį. Be abejonės, tokie potyriai ženkliai tobulina jauną žmogų kaip besiformuojančią asmenybę.

Visus čia išsakytus palyginimus būtų galima apibendrinti tokia mintimi, kad muzika – tai moksliškiausias menas, ir kad ta pati muzika – tai meniškiausias mokslas.

 

Grojimas instrumentais

vaiku muzika3Vaikai nori groti tada, kai grodami patiria didelį pasitenkinimą. Šį pasitenkinimą dažniausiai sukelia muzikavimas per žaidimą, pramogą. Grojimas instrumentu vaikams savaime labai patrauklus, nes susijęs su judesiu (mušimas, pūtimas, stygos užkabinimas, stryko traukymas, klavišų spaudymas, dūdelės skylučių dangstymas ir t.t.) Instrumentinis muzikavimas viena iš aktyviausių muzikinio ugdymo veiklos formų. Šia veikla skatinama asmenybės saviraiška ir stimuliuojamas savarankiškumas. Grojimas muzikos instrumentais sudaro sąlygas vaiko aktyvumui, iniciatyvai, kūrybiškumui, jo patirčiai plėtoti. E. Balčytis pabrėžia, kad „grojimas muzikiniais instrumentais labiausiai lavina tembrinę, harmoninę, polifoninę, taip pat ritminę klausą, ugdo daugiaplanį, orkestrinį mąstymą, o tai ypač svarbu mokantis klausytis sudėtingos orkestrinės muzikos“. Muzikuodami, improvizuodami mokiniai įsisavina muzikos kalbos struktūras (metro, ritmo, garsų aukštumo, dermės ir kt.).

 

 

 

Muzika ir emocijos

Muzika greičiausiai gali sužadinti vaiko emocijas, pasiekti jo dvasią. Vaikas į supantį pasaulį pirmiausia reaguoja per emocijas. Taigi muzika yra penas stipriems emociniams poreikiams.  Psichologijos ir edukologijos mokslai įrodo, kad muzika labai reikšminga ugdant mažų vaikų dvasines galias – intelektą, dorovę, estetinius jausmus. Šiam tikslui tinka įvairi muzika, jeigu ji atitinka vaiko suvokimo ir atlikimo galimybes ir gali teigiamai veikti visapusišką jo raidą. Lopšinės, rami klasikinė muzika padeda atgauti labai dirgliems vaikams emocinę pusiausvyrą. Smagi, lengva, normalaus garsumo muzika, pagal kurią vaikas gali atlikti įvairius judesius, sukuria džiugią aplinką, skatina saviraišką. Tinkama, saikinga muzika kūdikiui labai reikšminga: motinos dainavimas, niūniavimas, kalbinimas, žaidinimas ir žvalina, ir ramina. Labai svarbu, kad motina kūdikiui dainuotų lopšines, kad kasdien jis galėtų dažnai klausytis geriausios klasikinės muzikos įrašų. Svarbu, kad klausomi kūriniai būtų dažnai kartojami. Taip prasideda ankstyvasis muzikinis ugdymas. Muzika ir menai žmogaus egzistencijai yra ne mažiau svarbūs nei kalba. Per muziką vaikai gali pažvelgti į savo ir kitų vidinį pasaulį, į patį gyvenimą. Vaikui namai yra pati svarbiausia mokykla, tėvai – svarbiausi mokytojai. Daugelis tėvų geba pamokyti vaikus kalbų, matematikos, tačiau ugdyti muzikinius įgūdžius ir suvokimą nemoka, nes jų pačių vaikystėje niekas nemokė. Estetiniai vaikų pergyvenimai yra prielaida ir doroviniams pergyvenimams atsirasti. Muzika yra vienas iš dorovinių jausmų ugdymo šaltinių. Ratelių dainų tekstuose visada yra dorovinių elementų: išaukštinamas darbas, pasišaipoma iš tinginių, nevalyvų personažų, reiškiama pagarba, meilė motinai, artimiems žmonėms. Įsijautęs į muzikos nuotaiką, vaikas negali likti abejingas tiems teiginiams, veikėjų pergyvenimams, kurie užfiksuoti siužetuose. Jiems padeda vaizduotė ir tas nuostabus vaikiškas sugebėjimas reaguoti į personažo vargus ir džiaugsmus kaip į savo paties. Svarbiausia, kad gėris ir grožis formuotų vaiko dvasinį pasaulį. Klausydamas ir atlikdamas lietuvių liaudies ir kitų tautų muzikos kūrinius, vaikas plačiau sužino apie tų tautų muzikinę kultūrą, gyvenimo būdą. Tai ugdo toleranciją kitoms kultūroms. Be to, muzikinė veikla formuoja gražius vaikų tarpusavio santykius: pratina mandagiai elgtis su suaugusiais ir bendraamžiais, rodyti dėmesį ir pagarbą žmonėms, reikšti  savo emocijas. Muzika moko klausytis ir girdėti, skatina aktyvaus pažinimo pastangas, leidžia užsimegzti glaudesniam ryšiui bendravimui su meno vertybėmis, kurių veikiamas vaikas gali patirti gilesnius emocinius išgyvenimus.

 

Įvairių mokslo šakų mokslininkų tyrimai patvirtino, kad ankstyvasis muzikinis ugdymas yra labai svarbus ne tik muzikiniam lavinimui, bet ir visavertės asmenybės tapsmui. Muzikos pedagogikos praktikoje šios idėjos buvo įgyvendintos skirtingose muzikinio ugdymo koncepcijose. Tikslas – ugdyti vaiko kūrybingumą, jausmus, formuoti savitą požiūrį į muziką ir taip turtinti jo asmenybę. Tikėta, kad muzikos srityje įgyti kūrybos pradai vėliau gali sėkmingai reikštis bet kurioje kitoje būsimoje vaiko veikloje.

Straipsnio autorė Jūratė Butkutė