Lietuva: Žiemos Seminaras – 6 ir 7 dienos, Budraičiai

Šeštoji diena prabėgo įprastai: praktikos, draugai, asmeninės patirtys ir stiprėjantys vidiniai išgyvenimai. Jau atrodo, jog seminaras vyksta labai senai. Šeštąją dieną mūsų vėl laukė kamuoliukai. Mokėmės žaisti ne bet kaip chaotiškai, o aiškiai ir pozityviai. Tai reiškia, jog mokėmės išgirsti taisykles, nes tik laikantis taisyklių galima susilaukti sėkmės. Po žaidimo gavome užduotį papasakoti būtent tai, kas patiko ir pavyko gerai.

Paskaitų metu ilgai ir detaliai, pasitelkę astronominius ir astrologinius simbolius, kalbėjome apie pasaulio sandarą. Mokytojas nuolat akcentuoja, jog mūsų pasaulis yra itin universalus. Supratus jo veikimo principus, juos galima tiksliai taikyti visur, tiek mažame tiek ir dideliame mastelyje – žmogaus ląstelėje, šeimoje, valstybėje, visatoje.

 

Septintąją dieną toliau tęsėme proto plazminę kamuoliukų praktiką. Įdomu tai, kad kas vakarą tęsiame tą patį darbą, tose pačiose komandose, bet kaskart gauname kitokią teorinę pamoką ir ją atitinkančią užduotį. Šį kartą mokėmės nekalbėti, tokiu būdu leisdami priimti sprendimus grupės lyderiui, kam juos ir priklauso priimti pagal taisykles. Mokytojas akcentavo, jog žmonės yra labai skirtingi, vieni aktyvesni, kiti mažiau aktyvūs. Aktyvieji nevengia patarinėti neprašomi arba priiminėti sprendimus už savo draugus. Toks elgesys tiek žaidime tiek ir gyvenime yra klaidingas, žmogus atlieka ne savo funkciją – kuomet automobilį vairuoja ne vairuotojas, į kalėjimą sodina ne teisėjas, o bausmes vykdo ne policija. Taigi, „atiminėjant“ vieniems kitų funkcijas, sistema išsibalansuoja, nes vieni įpranta nebedirbti, o kiti įpranta daryti tai kas jiems nepriklauso. Žodžiu, kad išvengti daugybės nemalonių klaidų ir jų pasekmių, mokėmės gerbti vieni kitų funkcijas – tylėjimu, susikaupimu, o atėjus eilei veikti – kruopštumu ir savo paties mąstymu.

 

Straipsnį paruošė RJM Komanda