Izraelis: Proto plazminis kursas Haifoje – 2 diena

Antroji diena prasidėjo atsakymais į klausimus.

Kodėl dažnai, netgi jau turėdami tikslą, mes niekaip negalime imtis veiksmų, kad jį pasiektume? Mintys nuolat nuklysta, nenorėdamos susikoncentruoti, ir, galiausiai, mūsų planai lieka nerealizuoti.

Mokytojas detaliai paaiškino tikslo siekimo mechanizmą: reikia išsiaiškinti problemą, apibrėžti tikslą ir paruošti planą, beje, netgi ne vieną, o visus penkis, gerai apgalvotus variantus. Kiekvienas iš jų galėtų būti sėkmingai įgyvendinamas. Tokiu būdu bus užpildomas taip vadinamas minimalus duomenų paketas, kuris pereis į aukštesnį lygį, kur šie paruošti veiksmų algoritmai (veiksmo vadovai) bus įgyvendinti. Kad planas būtų adekvatus, reikia, kad tikslas būtų realus, tavo suvokiamo pasaulio galimybių ribose, nesvarbu kokio mastelio. Išoriniame pasaulyje, kuris yra už tau suvokiamo pasaulio ribos, galima tik numatyti, bet ne planuoti ir kelti tikslus. Planai, išeinantys už tavo pasaulio žemėlapio ribų, yra kitos realybės dvasinės struktūros, tai – svajonės. Kai planas “atidirbamas” iki tokio lygio, kai nebelieka jokių kitų galimų variantų, tuomet galima kalbėti apie kristalą.

Suvokimo etape mums reikalingas intelektas, galintis greitai įvertinti pačius bendriausius parametrus: arti-toli, daugiau – mažiau. Sukuriama intelektualinė plazma (energija), kuri yra pagrindas emocijoms, o emocijos, savo ruožtu tampa maistu protui ir mąstymui. Spontaniški veiksmai, atvedę į tikslą, iš tikrųjų yra tiesiog reakcija į išorinius veiksnius. Negalima spontaniškai patekti į seminarą, tam reikalingi apgalvoti veiksmai.

Paprastai išorinės aplinkybės įtraukia ir mes tiesiog plaukiame pasroviui, patys neatlikdami veiksmų. Taip, veikiami išorinės aplinkos, galime nugyventi ir visą gyvenimą, iš darželio pereidami į mokyklą, universitetą, į darbą ir pensiją. Tik nedaugelis planuoja patys ir dirba formuluodami savo tikslus. Didžioji dalis naudojasi kitų tikslais. Kita vertus, jau geriau vadovautis svetimu protu, nei apskritai nesivadovauti jokiu.

Mūsų naudojamos kamuoliukų praktikos – tai vidinio pasaulio santykio su išoriniu pasauliu schema. Yra nustatomos tam tikros elgesio taisyklės – sąlygos sėkmingai funkcionuoti. Tikslas šiose praktikose paprastai neiškeliamas. Tačiau oktavą galima priimti ir kitaip – kaip magišką transformuojančią erdvę. Tuomet reikia sudaryti realų savo problemos ar tikslo vaizdinį (žemėlapį) ir parinkti visiems dalyviams funkcinius vaidmenis. Tai padeda struktūrizuoti (išgryninti) problemą ir geriau suprasti, kas vyksta tikrovėje. Tą patį mes darome ir aikštelėse – išskaidome problemą į dėmenis (fraktalus), parenkame asmenis – ekspertus, idealiai palaikančius reikalingą funkciją. Taip pasiekiame fizinių struktūrų transformaciją.

Mūsų praktikose, kaip piramidėje yra keturi riboženkliai:
-Pasaulio suvokimas;
-Tikslus esamo pasaulio sandaros ir taisyklių supratimas;
-Asmeninis plaziminis (pasąmoningas) pasirengimas veikti automatiškai;
-Tikslo, žemėlapio (vaizdinio), plano ir veiksmų parengimas.

Harmoningo raumenų darbo dėka kiekvienos praktikos metu sužadinama dar viena tam tikra smegenų dalis. Galima būtų sakyti, jog mes atliekame asanas protui. Tam, kad protas palaikytų ryšį su vitaliniu pasauliu, t.y. pasauliu, kuriame mes gyvename, protas turi būti maitinamas. Tai mūsų mokyklos kelias. Skirtingai nuo meditatyvinių praktikų, kurios nekeičia ir neįtakoja išorinės aplinkos, nepasireiškia išoriniame pasaulyje. Mums svarbu pasiekti keliamus tikslus čia, esamoje realybėje, o ne būti visagaliais mistiniuose pasauliuose.

Seminaro diena baigėsi darbu oktavose, pareikalavusiu maksimalaus dėmesio ir susikaupimo. Sutarę įspūdžiais dalintis kitą savaitę, atsisveikinome iki penktadienio.

 

Straipsnio tekstas / Viktorija
Nuotraukos / Dovilė, Tania, Laura
Vertimas į lietuvių kalbą / Silvija, Ingrida