• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Kur Mokytojas dabar ?
Ir vėl ATOSTOGOS !!!

Naujausia paskaita

Audio paskaitos

_____________________

Meditacijos

_____________________

Video įrašai

Tvarkaraštis

Spėkite ateitį su I-Ching permainų knyga!

orakulas-small

Gyventi stilingai. Jolitos kūryba

ceskes

Spalvotos, įdomios, originalios… Sunkiai įsivaizduoju seminarą be Jolitos „čėškių“. Nors turiu jų ne vieną porą, bet kai Jolita išvynioja savo šokių batelių bagažą, kaip šarka blizginu akis, norėdama pamatyti, kokių naujovių ji atvežė šį kartą. Ir tik atvykę jogai, seminarui dar net neprasidėjus, jau varsto 55 kambario duris su klausimu: „Ar „češkių“ galima pasižiūrėti?“. Taigi, kas ta Jolita ir iš kur visa tai? 1

Jolita buvo pirmas žmogus, kurį sutikau prieš dešimt metų atvėrusi Respublikinės Jogos Mokyklos salės duris. Atsimenu tą pirmą gluminantį savo įspūdį: „Oho!“. Iki tol buvau įsitikinusi, kad jeigu jau tu jogas, tai turi būti bespalvius rūbus dėvintis, asketiškas, romus, į akis nekrentantis asmuo. Ir štai prieš mane stovėjo ryški, spalvinga ir gyvenimo aistra spinduliuojanti jauna moteris, RJM Klaipėdos filialo organizatorė.

Ji visuomet visus stebino išskirtiniais, savo pačios rankų darbo apdarais. Todėl natūralu, kad perdavusi organizatorės estafetę, Jolita pasinėrė į kūrybos ir aktyvios veiklos sūkurį. Ir taip jau susiklostė, kad visus tuos dešimt metų aš vis sukiojausi netoliese, ir turėjau progą stebėti kaip ta veikla auga ir pati dizainerė tobulėja savo kūrybiniame procese. Tad štai, Jolitos istorija, kuria ji mielai sutiko pasidalinti su mumis:

„Atsimenu dar vaikystėje, kai kaime vykdavo vestuvės, vaikai bėgdavo susirinkti saldainių iš pravažiuojančių vestuvininkų. O aš bėgdavau nuotakos suknelės apžiūrėti. Ach, kaip man patiko tie ilgi sijonai… Kaime mes augom penkios pusseserės pametinukės, iš kurių jauniausia buvau aš, ir man atitekdavo visų jų suknelės. Ir mama du kart per dieną mane puošdavo… Manau tuomet ir susiformavo supratimas, kad suknelė spintoje turi būti ne viena. Ir štai viena iš mano pusseserių, anksti pradėjusi savarankišką gyvenimą, ėmė siūti. Aš vis aplink sukinėdavausi, žiūrėdavau…  Ta siuvimo mašina atrodė kaip stebuklas. Todėl kai atėjo laikas pasirinkti profesiją, abejonių nekilo – tapau siuvėja.

_DZP4053 copyKai jau pradėjau dirbti sau, prieš kokius 25 metus, buvo pats kooperatinės prekybos su Rusija bumas. Būdavo vyras paryčiais atsikelia, sukarpo audinius ir į darbą išeina, o aš atsikėlusi nuo ryto per visą dieną siuvu. Tada, pamenu, kas vakarą žydrą audinio dulkių sluoksnį nuo lentynų nušluostydavau… Ir štai, man prasidėjo alergija. Teko pradėti mažinti tempą, pradėjau daryti pertraukas. Padirbu kiek, palieku, vėl grįžtu prie mašinos. Vėliau su drauge išsinuomavom parduotuvę, bet po trijų metų grįžau dirbti į namus, į taip vadinamą „uošvienės kambariuką“. Daug metų ten praleidau..

Kai atėjau į jogos mokyklą, buvau beveik nustojusi siūti. Kažkoks sąstingis buvo, ėmiau abejoti, ar noriu tuo užsiimti visą likusį gyvenimą, dairiausi naujų kelių. Pasinėriau į jogos mokyklos organizatorės darbą. Atsisėsdavau prie siuvimo mašinos tik sau kažką pasisiūti. Ir atvažiuoju su tais rūbeliais į seminarus, jogai apžiūrinėja ir klausinėja, mato, kad kažkoks kitoks tas rūbas mano. Pradėjo prašyti vis ką nors pasiūti. Mokytojas ir sako kartą: „Vis grįžti prie seno, nepalieki. Tai gal parodyk mums ant scenos savo darbus?“.

2011 metų vasaros seminaras – Jolitos madų šou:madu sou

Praėjus maždaug metams po to seminaro, užtikau internete labai įdomius vienos moters rūbus, iš megztų skiaučių susiūtus. Labai patiko. Žiūrėjau žiūrėjau, po savaitės vėl atidariau puslapį, vėl žiūrėjau… ir pradėjau siūti. Tai įvyko tarsi savaime. Šalia atsirado reikiami žmonės, susiklostė įvykiai, aplinkybės, viskas ėmė judėti reikiama linkme, augo tarytum kristalas. Draugės sūnus – fotografas, pasiūlė savo profesionalią pagalbą modelių fotosesijoms. Jo draugė buvo modeliu. Jie man ir internetinę parduotuvę padėjo atidaryti. Taip gimė ir užsisuko JolitoStilius.

12

Pradžioje buvo visko. Vadovavimo iššūkiai, kai norisi tik atsiduoti kūrybai, o reikia būti griežtai ir atsakingai už sukurtas darbo vietas. Ir pastangos laviruoti tarp džiaugsmo kurti ir masinės gamybos, ir kelių į tarptautinę rinką ieškojimai, staigus augimas ir po jo sekantis  nuosmukis, kuomet tenka padaryti žingsniuką kitą atgal.

Tačiau šiandien jau galiu pasidžiaugti pasiektu rezultatu – jaučiuosi stabiliai. Ir nepaliauju svajoti. Pati drąsiausia svajonė – sukurti antrus džinsus :) Ir apie ašramą su vyru pasikalbam. Namukas Guronyse, su sporto sale pirmam aukšte, antrame – maža siūvyklėlė, ko daugiau gali reikėti laimei?… :) „.

5

 

Straipsnį paruošė Kristina (8 606 88375).

Komentuoti