• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujausi pokalbiai su Mokytoju

2020.02.19
Budraičiai
Kai protui nuobodu
2020.02.19
Budraičiai
Bendras informacinis laukas. Minties galia
2020.02.14
Seminaras
Apie meilę. Šio seminaro tikslai

Tvarkaraštis

Facebook/Respublikinė Jogos Mokykla    Youtube/Respublikinė Jogos Mokykla   Instagram/Respublikine Jogos Mokykla

Nervų sistema

Iš galvos smegenų išeina 12 porų galvinių nervų. Kiekviena iš jų turi savo pavadinimą (uoslės, regos, veido ir t.t.) Pagal atliekamas funkcija vieni jų yra jutiminiai (uosles, regos, klausos), kiti – judėjimo (blokuojantys, traukiantys, poliežuvinis), treti – mišrūs (trišakis ir klaidžiojantis).

Nervų sistema sąlyginai dalinama į dvi artimai surištas dalis – somatinę ir vegetatyvinę.

Somatinė nervų sistema įnervina skeleto raumenis. Skeleto raumenų susitraukimų dėka, kaip atsakas į dirgiklį, vyksta organizmo judėjimo reakcijos. Ši nervinės sistemos dalis riša organizmą su aplinka ir greitina reakcijas į jos pasikeitimą.

Vegetatyvinė nervų sistema įnervina lygiuosius vidaus organų, kraujagyslių, odos, širdies raumens ir liaukos raumenis. Be to jos skaidulos baigiasi skeleto raumenyse ir stimuliuoja jų darbingumą. Vegetatyvinė nervinė sistema valdo vidaus organų, dalyvaujančių vykdant maitinimosi, kvėpavimo, išsiskyrimo, skysčių cirkuliacijos funkcijas, veiklą ir pritaiko jų darbą organizmo reikmėms bei aplinkos sąlygoms.

Vegetacinė nervų sistema

vegetacineVegetacinė (autonominė) nervų sistema reguliuoja vidaus organų veiklą. Ji valdo širdį, kraujagysles, žarnyną, inkstus, įvairias liaukas.Visi šie organai veikia visiškai nepriklausomai nuo  sąmoningos žmogaus veiklos. Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpatinė nervų sistema, paruošianti organizmą stresinėms situacijoms, kurioms reikia budrumo, ir parasimpatinė sistema.

Nervinė ląstelė (neuronai)

neuronasTai pagrindinė nervinio audinio ląstelė, perduodanti ir gaminanti informaciją, duodanti ir perduodanti impulsus. Ją sudaro ląstelės kūnas su ataugomis, kurios jungiasi su kitais neuronais ir taip perduoda impulsus. Pagal ląstelės kūno formą neuronai gali būti rutulio, daugiasienio, žvaigždės, piramidės formos. Priklausomai nuo ataugų gali būti vienapolės, dvipolės ir daugiapolės. Neuronai neatsigamina ir nesidaugina, taigi bendras neuronų skaičius organizme toks pat nuo labai ankstyvo amžiaus.

Nervinė ląstelės sandara. Sinapsė

nervo_sandaraNeuronų aksonus su kitais neuronais jungia sinapsės, kurios palaiko kontaktą ne tiek per fizinį sąlytį, kiek per cheminių mediatorių veiklą. Tarp du neuronus jungiančių paviršių yra itin mažas tarpsinapsinis plyšys. Impulsai visada perduodami viena kryptimi ir atgal negrįžta.