• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujausi pokalbiai su Mokytoju

2019.10.18
Ришон-ле-Цион
Как создать хорошую команду
2019.10.18
Ришон-ле-Цион
Стимул и мотивация
2019.10.18
Ришон-ле-Цион
От размышлений до достижения цели

Tvarkaraštis

Facebook/Respublikinė Jogos Mokykla    Youtube/Respublikinė Jogos Mokykla   Instagram/Respublikine Jogos Mokykla

UŽGAVĖNĖS

uzgavenesŽiemos išvarymo ir atsisveikinimo su ja šventė Užgavėnės šiemet bus vasario 16 dieną. Katalikai šią šventę švenčia antradienį, likus 46 dienoms iki Velykų, nors dar visai neseniai prosenoviniu papročiu švęsta beveik visa savaitė prieš gavėnią.

Šiuo metu Užgavėnės asocijuojasi tik su blynais ir persirengėliais, nors dar XX a. pradžioje ši šventė buvo ištisa papročių virtinė. Žinoma pakito ir švenčiančiųjų amžius – suaugusiųjų vietą čia užima vaikai, kurie ne tik kad nežino, kodėl persirengia, bet nežino ir to, kaip iš tikrųjų reikia elgtis. Dažnai atidarę duris “čigoniukams” išgirstame tik nuvalkiotą eilėraštuką ir pinigų kaulijimą. Po tokių apsilankymų laiptinės būna numėtytos blynų. Tai didžiulė nepagarba papročiams.

Persirengėliai, atėję į kažkieno namus, pirmiausia turėtų palinkėti visokiariopo gėrio šeimininkams, o tik tada galvoti, kaip jie galėtų atsilyginti už gerus žodžius. O žodžiai turi būti verti atlygio. Juk kasmet oracijos buvo kuriamos naujos, prie seno posakio pagal situaciją buvo pridedama vis kažkas negirdėto. Persirengėliai atlikdavo tikrą vaidinimą, kur ubagai garbino geradarius juokingomis giesmėmis, “čigonai” būrė ateitį, “vengrai” gydė įvairiom “liekarstvom”, gervė žnaibė vaikus, giltinė saugojo Morę ir t.t. svarbiausia buvo vaidinti, o ne prisirinkti krepšį.

Blynų kepimas gal irgi šiek tiek per daug akcentuotas. Žinoma, blynas turi savo magijos, jis juk savo forma panašus į saulę, kuriai reikia padėti grįžti. Bet per Užgavėnes buvo valgytas ir kitoks maistas – riebi mėsa, Klaipėdos krašte šiupinys. Svarbiausia, kad taukai per smakrą varvėtų. O valgyti reikia daug – už kiekvieną savaitės dieną (7 kartus), o gal už kiekvieną mėnulio savaitės dieną (9 kartus), gal net už kiekvieną mėnesį (12 kartų).

Dabar jau nebepopuliarūs papročiai per Užgavėnes laistytis, inscenizuoti vestuves, įvairiai burti. Visa tai daryta užtikrinti vaisingumui, kuris žemdirbiams yra pagrindinė išgyvenimo sąlyga. Tuo pačiu tikslu buvo lankomi laukai, juose žmonės voliodavosi. Miesto žmonėms tai nebeaktualu, o kaimo gyventojai nebetiki tokia magija. Matyt šie papročiai pasmerkti visiškam nunykimui.

moreŠventė baigdavosi Lašininio ir Kanapinio kova, po kurios sunaikindavo (dažniausiai sudegindavo ar skandindavo) Morę. Kanapinio, pavasario ir susilaikymo simbolio, kova su Lašininu, sotumo ir žiemos simbolu, taip pat buvo labai artistiška. Čia įsiveldavo ir kitos kaukės, palaikančios vieną ar kitą pusę. Kanapinio šalininkai siekė kuo greičiau padegti Morę  ir išvyti žiemą. Giltinė švaistydamasi savo dalgiu gynė žiemos demoną. Bet visada laimėdavo Kanapinis.

Skirtinguose regionuose Užgavėnių papročiai įvairuodavo. Pavyzdžiui, senieji Klaipėdos krašto gyventojai šia proga niekada nesiautė, tik susirinkę kukliai valgė šiupinį, o kaimynai žemaičiai Užgavėnes šventė ypač linksmai.