• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Kur Mokytojas dabar ?
Mokytojas sugrįžo namo...

Naujausia paskaita

Audio paskaitos

_____________________

Meditacijos

_____________________

Video įrašai

Tvarkaraštis

Spėkite ateitį su I-Ching permainų knyga!

orakulas-small

KAS YRA AIDS ?

 

altAIDS, imunodeficito sindromas – tai žmogaus organizmo imuninės sistemos liga, ją griaunanti.

  AIDS simptomai; kas yra AIDS?

AIDS, imunodeficito sindromas – tai žmogaus organizmo imuninės sistemos liga, ją griaunanti. Šios ligos simptomai pirmą kartą užregistruoti 1978 m. keletui pacientų JAV ir Švedijoje (homoseksualiems vyrams), taip pat Tanzanijoje ir Haityje (heteroseksualiems abiejų lyčių asmenims). 1993 m. Liukas Montanje iš Pastero instituto (Prancūzija) atskleidė žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), kuris yra AIDS priežastis. Iki šiol žinoma, jog šis virusas kilęs iš Vakarų Afrikos, apibrėžta jo prigimtis ir struktūra, ištirti perdavimo būdai ir viruso gyvybingumas, tačiau visa tai iki šiol taip ir nepadėjo mokslininkams sukurti vaistus gydyti ŽIV. Jo plitimo statistika kelia siaubą – šiuo metu pasaulyje yra 40 mln. Žmonių, infekuotų ŽIV ir sergančių AIDS.

Yra keletas užsikrėtimo ŽIV infekcija kelių:

1. Nesaugus (be prezervatyvų) lytinis aktas (70-80 procentų);
2. Bendras švirkštų, adatų ir kitų infekuotų instrumentų naudojimas (5-10 procentų);
3. Švirkštų, adatų ir kitų infekuotų instrumentų naudojimas (5-10 procentų); nesterilūs auskarų vėrimo ir tatuiruočių darymo;
4. Svetimų britvų, dantų šepetėlių su matomais kraujo likučiais naudojimas, užkrėsto kraujo perpylimas (5-10 procentų);
5. ŽIV teigiamos motinos viruso perdavimas kūdikiui – nėštumo metu, gimdant ir maitinant krūtimi (5-10 procentų).

ŽIV perduodamas per kraują, spermą, išskyras, motinos pieną, o rizikos užsikrėsti nėra per kitus organizmo skysčius (seiles, prakaitą, ašaras, šlapimą, fekalijas). Tam, kad užsikrėstum, reikalinga minimali viruso koncentracija – toks kiekis viruso yra lašelyje kraujo, o seilių prireiktų net 4 litrų, kad pasiektume tokią pat viruso koncentraciją.

ŽIV gyvuoja tik žmogaus organizme, patekęs į orą jis beveik tuo pat metu žūva. Jis priskirtinas virusams, kurie kaupia genetinę informaciją tik RNR (ribonukleininė rūgštis), tai neleidžia jam savarankiškai daugintis. Tam, kad ŽIV daugintųsi reikalinga kieno nors DNR, į kurią jis įleistų savo genetinę informaciją. Tuomet ląstelė, kuriai priklauso DNR, pradeda dirbti kaip virusų gamybos „fabrikas“. Galiausiai išsekusi ji miršta. Taigi savo dauginimuisi ŽIV naudojasi tam tikromis mūsų imuninės sistemos ląstelėmis. Būtent tai ir paaiškina tokį didžiulį ŽIV pavojų – jis paralyžiuoja mūsų apsauginę sistemą, priverčia ją dirbti savo naudai.

Daugybė žmonių galvoja, kad ŽIV ir AIDS – tai tas pats. Tai ne tiesa. Kai žmogus užsikrečia ŽIV, virusas pradeda griauti imuninę sistemą, kuri gina mūsų organizmą nuo ligų. Žmogus, gyvenantis su ŽIV, gali atrodyti ir jaustis gerai daugybę metų bei net nežinoti, kad yra infekuotas. Tačiau laikui bėgant virusas ir toliau griauna imuninės sistemos ląsteles, ir kai jų sumažėja iki kritinio lygio, žmogus tampa pažeidžiamas ligų, kurių paprastai galėtų išvengti. AIDS (imunodeficito sindromas) diagnozė nustatoma paprastai praėjus keleriems metams nuo užsikrėtimo ŽIV, kai žmogus suserga viena ar keliomis rimtomis ligomis. Pavyzdžiui, ankstyvieji ŽIV infekcijos progresavimo pranašai – neaiškus kūno temperatūros pakilimas, naktinis prakaitas, suliesėjimas, viduriavimas, dažnos aštrios kvėpavimo takų infekcijos, herpesas ir kita.

Taigi AIDS ir ŽIV – ne tas pats. ŽIV – tai virusas, alinantis imuninę sistemą, o AIDS – ligų kompleksas, kuris atsiranda žmogui su ŽIV sumažėjus imunitetui.

Diagnozė alt

Periodas po užsikrėtimo iki atsirandant ŽIV antikūnų kraujyje vadinamas „lango periodu“. Tad nustatyti organizme ŽIV galima tik po 25 dienų-3 mėnesių nuo užsikrėtimo atliekant specialius kraujo tyrimus. Juos galima pasidaryti bet kurioje ligoninėje ir anonimiškai. Aptikus ŽIV antikūnų rezultatas vertinamas kaip teigiamas. Tačiau tai dar ne galutinis atsakas, kadangi gautasis patvirtinamas kitu testu. Tik jei šis būna teigiamas, gydytojas praneša žmogui asmeniškai apie ŽIV infekciją, ši informacija lieka griežtai konfidenciali.

Kilus klausimams dėl ŽIV užsikrėtimo ir rezultatų analizės galima konsultuotis su gydytoju imunologu arba venerologu, kurie gali skirti ir reikiamą gydymą.

Gydymas

Preparatai, naudojami gydyti ŽIV infekciją, neužmuša viruso, o tik blokuoja jį, trukdydami ŽIV daugintis, mažindami jo aktyvumą. Tai padeda atsigaminti imuninėms ląstelėms. Vienu metu vartojami treji ar ketveri vaistai vadinami itin aktyvia antiretrovirusine terapija, toks gydymas padeda sumažinti virusą kraujyje iki neapibrėžto kiekio. Vis dėlto tai nereiškia, kad žmogus galutinai atsikratė šio viruso, kadangi ŽIV gali glūdėti ne tik kraujyje, bet ir limfiniuose mazguose, taip pat kituose žmogaus organuose.

Žinojimas apie savo ŽIV teigiamą statusą (viruso perteklių kraujyje) gali padėti žmogui laiku gauti tinkamą medicininę pagalbą, užtveriančią kelią rimtesnėms ir gyvybei pavojingoms ligoms. Esant per dideliam ŽIV kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, sifilis, turi būti gydomos kitaip. Taip pat ŽIV nešiotojui labai svarbu sekti savo imuninę sistemą ir kitus rodmenis, kad jam laiku būtų skirtas antivirusinis gydymas bei pristabdytas AIDS vystymasis.

Verta prisiminti, kad ŽIV infekuotas žmogus gali išgyventi ilgą gyvenimą. O kad jis netaptų jam Dievo rykšte, dabar bet kuriame mieste veikia pagalbos ŽIV užsikrėtusiems žmonėms centrai, pasitikėjimo telefonai, anoniminės klinikos.

Profilaktika

ŽIV ir AIDS sukelia baimę ir nerimą, kuris neretai tampa perdėtu. Žmonės bijo užsikrėsti net paprasčiausio buitinio kontakto metu. Iš tikrųjų šios baimės nepagrįstos, o įprastas kontaktas su užsikrėtusiais žmonėmis visiškai nepavojingas.

Tačiau yra keletas faktorių, padidinančių tikimybę užsikrėsti lytinio kontakto metu: venerinės ligos, kurias galima vadinti vartais virusui, kadangi dėl jų atsiranda žaizdelių bei lytinių organų išskyrų;

gimdos kaklelio erozija pavojinga tiek moterims, tiek vyrams: moterims ji tampa vartais virusui, o vyrams – kadangi erozijos metu ŽIV infekuotos moters gimdos kaklelio ląstelės gali atsiskirti;

rizika užsikrėsti analinio kontakto metu yra kur kas didesnė bei vaginalinio, mat taip yra daugiau galimybių atsirasti odelės traumoms.

Taigi, norint išvengti rizikos užsikrėsti ŽIV, būtina laikytis kai kurių asmens saugos taisyklių, ypač intymiojoje sferoje.

Komentuoti