• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujausi pokalbiai su Mokytoju

2017.09.02
Astrologija
Astrologinis ratas.Saulė avine
2017.09.02
Astrologija
Astrologinis žemėlapis gimstant
2019.05.18
Ришон-ле-Цион
Часть первая - Осознать наличие субличностей

Tvarkaraštis

Facebook/Respublikinė Jogos Mokykla      Youtube/Respublikinė Jogos Mokykla

Aštuonlypis Jogos kelias

KLASIKINĖ JOGA, AŠTUONLYPIS KELIAS.

 Antrame amžiuje prieš mūsų erą didis Jogos mokytojas Patandžali parašė veikalą “Joga – sutra”.  194 aforizmais jis apibendrino ir susistemino dvasinių mokyklų išmintį, žinias ir praktikas, kurios nuveda praktikuojantįjį nušvitimo link. Iki šių dienų jo susistemintas Jogos kelias vadinamas Klasikine Joga. Šis kelias išdėstytas yra 8 pakopose, 8 laipteliuose. Pirmoji pakopa – Jama.

JAMA

 Jama – tai moraliniai etiniai principai, kurie savo prigimtimi ir esme yra universalūs, lengvai suprantami visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar tautybės. Jie nusako mums, kaip nereikėtų elgtis, jei einame dvasiniu keliu. Tačiau ir nusižengę vienam ar kitam principui, Jūs nepasukate atgal, o tik sustojate trumpam. Šių principų laikymasis pagreitina Jūsų dvasinę kelionę. Jamą sudaro penki moraliniai – etiniai principai:

  • ACHIMSA

Tai pats svarbiausias moralinis Jamos principas. Tiesiogiai jis reiškia “nekenk”, “nežudyk”, “neprievartauk”. Tačiau Achimsa turi žymiai platesnę prasmę. Šis principas ne tik moko mus neskleisti blogio savais poelgiais, žodžiais ir mintimis, bet ir pripildo mus pakantumo ir meilės. Praktikuojantis Achimsą išsivaduoja iš baimės ir pykčio, užleisdamas vietą supratimui ir atlaidumui. Laikydamasis šio principo supranti, kad kenkdamas kitam, tu kenki pats sau, nes visi mes esame dalys vieno didelio ir sudėtingo organizmo.

  • SATJA

Tiesioginis vertimas iš sanskrito kalbos – “teisingumas”. Šis principas nusako mūsų minčių, žodžių ir veiksmų teisingumą ir vientisumą. Laikantis šio principo mes išmokstame kalbėti tai, ką galvojame ir daryti tai, ką kalbame. Mes neprieštaraujame patys sau ir randame santarvę su savimi, neapgaudinėdami ne tik aplinkinių, bet ir patys savęs.

Satja išlaisvina mūsų gyvenimą nuo melo, paskalų, barnių ir paniekos. Tačiau visuomet reikia prisiminti, kad  Satja principas neturi pažeisti Achimsa principo. Jei mūsų tiesa skaudina kitą žmogų, visuomet reikia pagalvoti ar verta ją ištarti.

  • ASTĖJA

Šis principas reiškia “nevogti”. Jis sako, kad nevalia geisti svetimo ir savintis tau nepriklausančių daiktų, minčių ir nuopelnų. Tačiau negalima pamiršti, kad šio principo laikymasis negali prieštarauti anksčiau minėtiems Achimsa ir  Satja  principams.

  • APARIGRACHA

Šis principas reiškia “nekaupti”, “nepriimti dovanų”. Praktikuodamas Aparigrachą, joginas išmoksta  nepriklausyti nuo materialių vertybių. Tuomet viskas, ko ištiesų jam reikia, ateina be didesnių pastangų ir reikiamu momentu. Na, o kiekviena gaunama dovana  pririša gavėją įvairiais daugiau ar mažiau juntamais įsipareigojimais prie dovanos teikėjo. Todėl, norint išlikti laisviems nuo įvairių nereikalingų prisirišimų ir įsipareigojimų, dovanų geriau neteikti ir nepriimti. Tačiau, jei dovanos nepriėmimas įskaudintų dovanos davėją, tuomet reikia susimąstyti, kuriuo principu šioje situacijoje reikėtų vadovautis: Achimsa ar Aparigracha.

  • BRACHMAČARJA

Brachmačarja sąvoka nusako susilaikymą, seksualinės energijos kontrolę. Šis principas neliepia mums praktikuoti atsiskyrėlio gyvenimą, jis mus moko kontroliuoti savo aistras bei seksualinę energiją. Daugelis Indijos išminčių buvo vedę ir turėjo vaikų. Brachmačarja principas neliepia vengti socialinių ir moralinių įsipareigojimų. Jis draudžia  betikslį seksualinės energijos švaistymą. Praktikuojant šį principą, mes tampame gyvybingi, energingi ir išsiugdome stiprų intelektą. Brachmačarja – išminties kelias.

Šie penki moraliniai etiniai principai ir sudaro pirmąją klasikinės Jogos pakopą.

NIJAMA

Jeigu Jamos principai mums sakė, ko nereikėtų daryti, einant dvasinio tobulėjimo keliu, tai Nijama nusako, kokie veiksmai pagreitintų dvasinę evoliuciją. Nijama – tai vidinės disciplinos principai, kurių yra penki:

  • ŠAUČA

Šis principas savyje talpina švaros sąvoką – kūno ir proto. Jis realizuojamas dviem keliais : Bachja ir Abchjantara. Bachja – išorinė švara. Tai ne tik aplinkos, kurioje gyvename, švara, ne tik kūno ir aprangos švara, bet šis principas Jogoje apima ir maisto, kurį valgome ir kalbos švarą.

Abchjantara nusako vidinę švarą. Tai moralinės švaros puoselėjimas savyje. Šis procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmasis – tai neigiamų emocijų, poelgių išgyvendinimas. Šiame etape mes atsikratome baimės, pykčio, pavydo. Praktikuojant šį principą mūsų gyvenimas tampa švarus nuo paskalų, intrigų ir melo. Antrasis  etapas – tai skatinimas savyje teigiamų emocijų, tokių kaip  džiaugsmas, draugiškumas, atvirumas, žvalumas, kurios ir formuoja mūsų teigiamus poelgius.

  • SANTOŠA

Tai  principas, nusakantis pasitenkinimą. Praktikuodami Santošą,  mes suprantam savus esminius poreikius, išmokstam priimti iš gyvenimo tai,  ką  jis mums duoda, ir išnaudoti visas teikiamas mums galimybes, neliūdėdami dėl to, ko neturime. Įsisavinus šį principą joginui viskas gyvenime vyksta lyg savaime ir tai padeda išlaikyti proto pusiausvyrą.

  • TAPAS

Tai vidinės ugnies palaikymo principas. Mūsų vidinė ugnis suteikia mums jėgų siekiant savo užsibrėžto tikslo. Tik stiprios valios pastangomis praktikuojanysis tapma stiprus savo kūnu ir protu, tampa tvirtas ir išmintingas.

  • SVADCHIAJA

Šis principas savyje talpina savišvietos sampratą. Tai ne tik filosofiniai pokalbiai, skaitymas, savo gyvenimo tikslo suvokimas. Svadchiaja mums siūlo pažinti įvairias filosofines ir religines sistemas, susipažinti su įvairiais moksliniais pasiekimais ir panašiai.

  • IŠVARA PRANIDCHANA

Šis principas moko mus visus savo veiksmus ir visas valios pastangas nukreipti ir paskirti savo Aukščiausiam Tikslui. Kiekvienas žmogus turi savą tikslą, kurį jis atrado praktikuodamas Svadchiaja. Ir kiekvieno žmogaus tikslai yra skirtingi, tačiau kelias link šio tikslo visuomet kupinas meilės ir išminties. Tai daro mus kur kas tobulesniais, nei buvome. Tuomet ir pats Gyvenimas tampa mums Mokytoju.

 ASANA

Daugelis iš mūsų jau ne pirmą kartą girdime šį sanskrito žodį, reiškiantį ”poza”, t.y. kūno padėtį. Ir ne vienam ji asocijuojasi su mankšta ar net akrobatiniais pratimais. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad Asanos praktika nėra tik fizinis darbas su kūnu. Asanos praktika nėra skirta raumenų auginimui. Bet, neatsižvelgiant į tai, ji daro mūsų kūną elastingą, stiprų, energingą, greitą ir gražų. Asanos praktikuojanįjį ne tik išgydo nuo įvairių negalių, ne tik sustiprina fizinį kūną, bet ir stabilizuoja psichiką, lavina gebėjimą koncentruotis, stiprina valią ir ryžtą

Sakoma, kad pradžioje buvo ištobulinta  8.400.000 asanų, kurios atitiko visas individo evoliucijos sąmonės būsenas. Šios asanos simbolizavo visą evoliucijos procesą – nuo pačių paprasčiausių gyvybės formų iki žmogaus,  pažinusio savąjį “AŠ” ir suvokusio visatos struktūrą bei dėsnius. Buvo teigiama, kad žmogus, praktikuodamas visas šias asanas, galėjo per vieną inkarnaciją pereiti visą evoliucijos laikotarpį, perkeldamas savo sąmonę iš vienos būsenos į kitą. Tačiau laikas ėjo ir didieji rišos bei joginai modifikavo šias asanas ir jų skaičius buvo stipriai sumažintas. Iki mūsų dienų yra išlikę tik keli šimtai asanų, iš kurių 84 asanos turi tikslius aprašymus ir paaiškinimus. Šių asanų pilnai užtenka šiuolaikiniam žmogui, norinčiam užsiimti Jogos praktika.

Kiekviena asana susideda iš :

  1. teisingos kūno padėties;
  2. teisingai nukreiptų pojūčių, teisingo kvėpavimo;
  3. teisingo vaizdinio, skirto konkrečiai asanai.

Atlikdami asaną, mes negalvojame apie vakarienę ar neužbaigtus dienos darbus. Mūsų mintys, mūsų pojūčiai ir kūnas pajungti vienam darbui, vienai užduočiai. Kai asana atliekama teisingai, tuomet kūnas, siela ir protas pradeda judėti viena kryptim. Įvyksta vidinis susiliejimas, Joga.

Būtina dar pasakyti, kad pažvelgus į asaną kitu pjūviu, mes galime ją padalinti į du etapus: tai koncentracija ir relaksacija. Atliekant asaną yra momentas, kuomet mes fiksuojame pozą, lyg sustingstame, tai ir yra koncentracija, kurios metu sutelkiami stipriausi pojūčiai. Relaksacija, tai momentas, kai ilsimės, leidžiame pojūčiams, energijai susigerti į aplinkinius organus. Šis etapas tiek pat svarbus, kiek ir koncentracija, todėl abi šios dalys užtrunka vienodą laiko atkarpą. Jei asaną fiksuojame 30 sekundžių, tai ir relaksaciją atliekame tiek pat laiko, išskyrus specialius atvejus, kuomet instruktorius įspės, kiek laiko reikia praleisti relaksacijoje.

Ne visas asanas galima daryti turint vienokius ar kitokius negalavimus, todėl labai svarbu dėmesingai klausyti instruktoriaus, kuris visada įspėja, kokiomis ligomis sergant negalima daryti vienų ar kitų pratimų. Būkite dėmesingi, klausykitės ne tik instruktoriaus pastabų, bet ir savo kūno pojūčių, būkite čia ir dabar.

PRANAJAMA 

(Prana – energija, Jama – kontrolė)

Įvaldžius Asanos praktiką, mes galime pereiti prie sekančio etapo – Pranajamos. Pranajama – tai ketvirtoji  klasikinės Jogos pakopa.

Jogų supratimu Prana, plačiąja šio žodžio prasme – energetinis visa ko pagrindas. Visos energijos: mechaninė, šiluminė, elektromagnetinė, atominė, o taip pat ir gyvų būtybių energija – tai tik Pranos išraiškos. Nors dažnai terminas Prana naudojamas norint nusakyti kvėpavimo praktiką ar tiesiog kalbant apie gyvybinę energiją.

Pranajama – tai nėra tik įkvėpimai ir iškvėpimai tam tikru ritmu. Tai energetinių srautų pajautimas. Pajutus energetinius srautus adeptas mokosi juos kontroliuoti ir valdyti. Tai daug dėmesingumo ir susikaupimo reikalaujantis procesas.

Pranajamos praktikos metu vystosi labai jautrūs mūsų kūno organai, tokie, kaip trachėja,  bronchai, plaučiai ir diafragma.  Įvaldžius ketvirtąją Jogos pakopą joginai sustiprina nervų sistemą, įgauna emocinę pusiausvyrą bei gali reikiamą laiką išlaikyti koncentraciją.

XVII a. išminčius Kariba Ekken  apie Pranajamą rašė :” Jei Jūs norite rasti dvasinę pusiausvyrą, pirmiausiai jums reikia išmokti valdyti savo kvėpavimą. Kai kvėpavimas kontroliuojamas – širdis rami. Tačiau padrikas kvėpavimas sutrikdo širdies pusiausvyrą. Todėl pirmiausiai sureguliuokite savo kvėpavimą. Tai suminkštins Jūsų būdą ir nuramins Dvasią. “

Taigi, išmokęs kontroliuoti savo kvėpavimą, adeptas gali suvaldyti ir savo jausmus bei emocijas. O tai ir yra perėjimas prie sekančios Jogos pakopos – Pratjacharos.

 PRATJACHARA

Pratjachara – tai penktoji klasikinės Jogos pakopa, su kuria prasidedančios praktikos yra daugiau vidinės nei išorinės. Tai praktika, perkelianti mus į Radža Jogą, kuri savu laiku Indijoje buvo prieinama tik brachmanų kastai. Pratjachara – tai proto išvadavimas iš juslinių objektų. Kitais žodžiais tariant, Pratjachara – tai savų jutimų, jausmų  kontrolė.

Jutimų nevaldymas  sukelia labaiusiai nepageidaujamas būsenas: pyktį, nepasitenkinimą, nervingumą. Besimokydami kontroliuoti savus pojūčius, mes išsivaduojam nuo tamsos, nežinios, melo bei pykčio, skatindami savyje visa, kas šviesu ir švaru, o tai suteikia protui aiškumo. Protas neklaidžioja, reaguodamas į visus išorinius ar vidinius jutimus,  jis išlieka aiškus ir ramus. Švarus protas ir sutelkti jausmai bei pojūčiai leidžia mums pereiti prie sekančios pakopos – Dharanos.

DHARANA

Dharana –  tai proto sutelkimas ties vienu objektu ar viena mintimi. Tai proto koncentracija. Jei mes pakankamai ilgą laiką (12 sek.) išlaikysime šią proto koncentraciją ir sutelkimą ties vienu objektu, tuomet natūraliai pasieksim meditaciją. Pats žodis Dharana kilęs iš sanskrito žodžio “Dhri”, kuris reiškia “laikyti“. Taigi Dharana reiškia proto koncentraciją ties pasirinktu objektu. Ir jei mes šią koncentraciją išlaikysime 12 sek., tuomet pereisim prie sekančios pakopos – Dhianos.

DHIANA

Dhiana – tai  meditacija. Tai rami, budri, stiprios koncentracijos būsena, kurios metu į mūsų sąmonės lauką įsilieja naujos žinios ar spontaniški vaizdiniai. Ši būsena galima tik esant švariam, ramiam protui. Meditacija – tai susiliejimas su meditacijos objektu. Meditacija įvyksta, jei mes išlaikome 12 dharanų, t.y.  144 sek arba 2 min. 24 sek. Ir nors atrodo, kad ją galima pasiekti labai greitai, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų protas yra labai paslankus ir greitas. Todėl tik labai gerai įvaldžius Pratjaharą galima žengti toliau, link Dharanos, Dhianos ir Samadhi.

SAMADHI

Tai pilnatvės ir visumos būsena. Kai mes meditacijos metu susijungiame su savo esatim, su Pasaulio sąmone. Kai “aš” ir “pasaulis” tampame vienu. Kai “aš” ir “Dievas” tampame vienu. Samadhi – tai susiliejimas, tai pilnatinė JOGA. Tai aukščiausia meditacijos būsena, kuomet koncentracijos objektu pasirenkam Dievą.