• Guru

    Хочешь получить задание от Учителя ?

Загрузка ... Загрузка ...

Где сейчас Учитель?

Новые беседы с Учителем на тему:

2019.08.17
Хайфа
Есть ли у нас предназначение
2019.08.17
Хайфа
Марсианская энергия
2019.08.17
Хайфа
Обсуждение практики

Ждём Вас

Facebook/Respublikinė Jogos Mokykla    Youtube/Respublikinė Jogos Mokykla   Instagram/Respublikine Jogos Mokykla

SVAJONIŲ KELIAS: 23 diena, Hyjuma, 4 stotelė

Kaip jūroje būna potvyniai ir atoslūgiai, taip ir mūsų banguotame gyvenime šiandien atoslūgis — beveik visi liko stovykloje ir leido laiką ramioje mūsų «namų» aplinkoje. Knygos, žaidimai, kasdieninė buitis, šurmulys virtuvėje…

 

Visos šeimos gerove ir maitinimu pas mus pastoviai rūpinasi net du dienos budintieji ir virtuvės šefas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai sunkus darbas, bet pažvelgus kitaip — tai labai įdomi patirtis, kuomet galima pasijausti kažkam reikalingu. O patenkinti žmonių veidai ir nuoširdi padėka su kaupu atperka įdėtas pastangas.

 

 

Dienos laiko ir veiklų tėkmėje organiškai įsipina darbas ir buitis.

 

Priešingai daugumai tinginiaujančių, pora ekipažų šią dieną praleido visiškai kitaip. Pirmiausia norisi pasidžiaugti, kad, pakeliui į Estiją rimtus automobilio gedimus patyrusi Tania, vėl kelyje ir sėkmingai juda mūsų link. Tik nežinia kada atkeliaus, nes pakeliui sutiktos gražios pilys vis traukia sustoti.

 

Tuo tarpu Ženios ir Jelenos šeima šiandien aplankė vieną iš įdomesnių salos vietų. Apie kelionę pasakoja pati Jelena:

Kasari — sala, kuri sujungta su Hyjuma kelio dambomis. Pagal dydį tai penkta Estijos sala, garsėjanti išskirtine augmenija, žavinga gamta ir unikaliu gamtos kampeliu – Saretirp iškyšuliu . Sako, kad nuo jo iki kitos salos galima nukeliauti pėsčiomis per vandenį. Mes su šeima nusprendėme tai patikrinti :) Planavome apsisukti per 2,5 val. ir grįžti prieš vakarienę. Bet pakeliui į iškyšulį mūsų laukė malonios «kliūtys».

Iš pradžių mes pasukome ne tuo takeliu, o kai išėjome iš miškelio, tolumoje pamatėme laukinių žirgų būrį. Norėjome likti nepastebimais ir pasigrožėti gyvūnais, bet atsitiko priešingai — jie nusprendė apžiūrėti mus. Pamatę spoksančius į juos turistus, arkliai pradėjo judėti mūsų link, į priekį išėjo, kaip suprantu, jų vadas, drąsiai priėjo ir žvilgsniu paklausė «ko norite ir ką turite? »

Prisipažinsiu, mes apstulbome ir net išsigandom, bet bėgti jau nebuvo kur, bet ir bėgikai, palyginus su žirgais, iš mūsų nekokie. Tad susivaldėme ir pabandėme užmegzti ryšį — pavaišinome žole — tuo kas buvo po mūsų kojom. Tada pradėjo «sveikintis» ir kiti arkliai. Atsargiai juos glostydami mes po truputį traukėmės atgal į miškelį. Nors ten yra draustinis ir aplinkui nėra ūkių, mes suabejojome, ar tikrai tie žirgai yra laukiniai, nebent labai išlepinti čia besilankančių turistų.

Kita kliūtis — žemuogėm išklota žemė. Niekada gyvenime nemačiau tiek uogų. Jų saldus kvapas tvyrojo ore, o ryškiai raudona spalva vis viliojo nusukti į šoną. Ir suviliojo :) Aš nespėdavau traukti iš žolės tai vieną, tai kitą šeimos narį, vėliau ir pati susigundžiau, bet, vis tik, nepamečiau tikslo — pasiekti Saretirp iškyšulį , kuris, pasirodo laaaabai ilgas.

Iškyšulio galas akmenuotas ir paukščių pamėgtas. Nufotografuoti paukščių nepavyko, nes jie, skirtingai, nei žirgai, laikėsi nuo mūsų atokiau. Pasiekę sausumos galą, mes dar kažkiek paėjome vandeniu ir įsitikinome, kad per tokią seklumą tikrai galima pėsčiom nukeliauti per jūrą iki kitos salos. Nors, viršijome laiko limitą, ir vėlavome į vakarienę stovykloje, užduotį mes įvykdėme.

 

Kelionės aprašymas po Kasari pusiasalį / Jelena
Straipsnio tekstas / Silvija
Nuotraukos / Jelena, Dovilė,  Jolka, Tania