• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujausi pokalbiai su Mokytoju

2019.11.15
Alytus
Ar galima įtakoti pasirinkimus
2019.11.15
Alytus
Apie proto darbą
2019.11.14
Alytus
Žmonių tipai pagal planetas

Tvarkaraštis

Facebook/Respublikinė Jogos Mokykla    Youtube/Respublikinė Jogos Mokykla   Instagram/Respublikine Jogos Mokykla

ENERGETINIS VAMPYRIZMAS

Vampyrų medžioklė

Turbūt daugeliui yra tekę girdėti apie vadinamuosius vampyrus, o kai kuriems net savo kailiu yra tekę patirti jų galią. Kodėl vieni žmonės siurbia energiją, o kiti atiduoda? Kaip vyksta šis procesas? Kokie būna vampyrai? Kuo skiriasi energetinis vampyras nuo psichologinio, o pastarasis nuo manipuliatoriaus? Bandysime atsakyti į šiuos klausimus.

Iš kur atsiranda vampyrai, jais tampama ar gimstama, tai yra liga ar savybė – šių svarbių klausimų šį kartą mes nenagrinėsime.

 Daugelis mūsų pripažins, kad kartais bendraudami su aplinkiniais mes pajuntame silpnumą ir mieguistumą, staiga pasikeičia nuotaika, netikėtai atsiranda nuovargis, padidėja jautrumas, kartais paūmėja įsisenėjusios ligos, netikėtai patiriame traumų ir, apskritai, nežinia iš kur atsiranda daugybė problemų.

Priklausomai nuo to, ar jūs pripažįstate bioenergetinio lauko buvimą ir reikšmę, ar esate linkę aiškinti bendravimą su kitais žmonėmis racionaliomis, psichologinėmis sąvokomis, galima spręsti, kokia sąvoka jums yra priimtinesnė: energetinis ar psichologinis vampyrizmas. Galima tikėti arba netikėti vampyrų egzistavimu, bet neigti akivaizdžius reiškinius, apie kuriuos kalbėsime toliau, tiesiog neįmanoma.

Kalbant apie vampyrizmą reikėtų išskirti šio reiškinio dalyvius.

Vampyras – vienas iš bendravimo partnerių, kuris imasi veiksmų, siekdamas pasisemti energijos. Tai žmogus, kuris naudojasi kito žmogaus / žmonių resursais tam, kad pagerintų savo būseną, papildytų savo energijos, nuotaikos, emocijų išteklius kitų žmonių sąskaita. Vampyrai visada patys ieško kontaktų, kad gautų, pasisemtų jėgų, energijos, kurios jie nesugeba gauti patys ir nesukaupia.

Donoras – žmogus, kuris pats siekia atiduoti energijos, jausmų, nuotaikų, išgyvenimų perteklių, pasidalyti su kitais gera nuotaika, žvalumu, talentu ir panašiai (donorais dažnai būna geri teatro aktoriai, kurie scenoje sąmoningai atiduoda žiūrovams dalį savo kūrybinės energijos, todėl spektaklis palieka gilų įspūdį arba jo nepalieka, jei artistas tik techniškai atlieka vaidmenį).

Auka – tas, į kurį nukreipti vampyro veiksmai, kuris jaučia vampyro poveikį. Potencialios aukos – didžioji dauguma žmonių. Pagrindiniai šio straipsnio veikėjai bus vampyras ir jo auka.

 Energetinis vampyrizmas

Bioenergetikai vampyrizmą linkę vadinti „apiplėšimu be fizinio kontakto“. Vampyras blogai jaučiasi, kada kitiems gera. Patekę į jų įtaką, mes imame sirgti, o jie sveiksta. Vampyro išsekintas žmogus tampa apatiškas, dirglus, nenori valgyti, skundžiasi nuovargiu, energijos stoka ir galvos skausmais. Vampyras neatsiejamas nuo bendravimo su aplinkiniais. Kiti žmonės jam yra „kuro“ rezervuarai. Jeigu vampyras izoliuotas nuo žmonių, jis, neturėdamas galimybės gauti energijos, skausmingai merdi.

Vampyrai savo tikslą gali pasiekti dviem būdais: arba įsiskverbia į aukos energetinį lauką (energetinė ataka), arba siurbia jos energiją (energetinis „išpumpavimas“). Abu būdai baigiasi vienodai – vampyras papildo save nauja energija, o auka praranda didelį energijos kiekį, pajunta nuovargį, liūdesį, beviltiškumą ir nesuprantamą tuštumą. Po kurio laiko auka gali net fiziškai susirgti.

 ENERGETINIAI VAMPYRAI SKIRSTOMI Į SAULĖS IR MĖNULIO TIPUS

Saulės vampyrai (agresyvūs, aktyvūs). Jų poveikio būdas – energetinė ataka. Pasikrauti jiems reikalingi: mūsų pyktis, ašaros, nepasitenkinimas, įsižeidimas, agresija. Šie vampyrai provokuoja auką skandalui, sukeldami dvasinį ar fizinį skausmą. Vampyras visada turi ką nors užkabinėti, įžeidinėti ir skaudinti. Tai pasireiškia pakeltu tonu, noru prie ko nors prikibti be jokių akivaizdžių priežasčių. Toks žmogus agresyviai reaguoja į nuomonę, su kuria jis nesutinka, būna nepakantus ir kategoriškas ginčų metu.

Dažniausia veikia akiplėšiškai, sukeldamas mūsų pasipiktinimo audrą, atvirai įžeidinėja ir žemina. Jie mėgsta bartis, triukšmauti, šaipytis. Ypač būdingas tokių vampyrų bruožas yra patyčios ir aršumas. Juos išprovokuoja vidinis pavydas, pyktis ir neapykanta. Tai jų energetinis pasaulis, kitokio jie nežino.

Jei mes nepasiduodame Saulės vampyrams, tai jie gali mums smogti, kad tik gautų blogos energijos dozę. Jie gali žaibiškai išsiurbti aukos energiją ir visiškai ją išsekinti. Pabendravus su tokiais vampyrais staiga pasikeičia kraujospūdis, prasideda arba paūmėja širdies kraujagyslių ligos. Šie vampyrai vadinami energetiniais banditais.

Išoriškai Saulės vampyrus galima atpažinti iš delnų linijų. Jos tamsiai raudonos arba violetinės, o ne tolygios rausvos spalvos.

Mėnulio vampyrai (pasyvūs, ramūs). Jų poveikio būdas – energetinis „išpumpavimas“. Pasikrauti jiems reikalingas mūsų dėmesys, rūpestis, užuojauta, paguoda, simpatijos, gailestis. Jie mėgsta nuolatos skųstis aplinkiniu egoizmu, tingumu, nepadorumu, nors patys įpratę galvoti vien apie save.

Bendraudami su kitais žmonėmis jie dažnai tampa dirbtinai lipšnūs ar negailestingi savo trūkumų kritikams.  Taip jie stengiasi prikaustyti prie savęs aukos dėmesį, bendrauti su ja, kol pasisems jėgų.

Kitaip nei Saulės, Mėnulio vampyras siurbia kitų energiją nepastebimai, ramiai ir tykiai, įsiskverbdamas į mūsų širdį, protą, sielą. Jo magnetinė esybė vogčiomis „perpumpuoja“ jūsų energiją sau. Tai – energetinis vagis, tylus ir pasalūniškas. Pastarasis nesibara, nekonfliktuoja, nesityčioja, nieko neįrodinėja ir netriukšmauja. Jis nuolat dejuoja ir verkšlena dėl tų pačių, amžinų savo bėdų ir problemų, dedasi nieko nesuprantantis ir tokiu būdu lengvai gali kitus išvesti iš dvasinės pusiausvyros ir kantrybės. Tokius žmones kartais vadina nuobodžiais ir bambekliais.

Toks vampyras dažnai imituoja blogą klausą, todėl jūs turite visą laiką šaukti, o tai erzina, nes ilgainiui pastebite, kad jis girdi ir tyliai ištartą žodį. Paprasčiausius dalykus jiems reikia aiškinti tol, kol mes pratrūkstame. O jie tuo metu gauna savąją energijos porciją.

Žmogus taip sutvertas, kad jei jo atvirai nepuola, neplėšia ir nežudo, tai lyg ir nėra pagrindo atstumti: gal kitas tik trokšta patarimo, ieško pagalbos. Tuo virtuoziškai naudojasi Mėnulio vampyrai. Dažnai bendraujant su žmogumi dingsta jėgos, sumažėja gyvybinis tonusas, ima žiovulys, kažkas tarsi spaudžia gerklę, lyg ją peršėtų. Mėnulio vampyrai kaip pilkos pelės – tylūs bei nerangūs, neįžeidūs. Jie brangina draugystę su jumis, nes parinko jums raktelį ir išmoko švelniai atidaryti jūsų energetinius kanalus.

Patarlė „tyli kiaulė gilią šaknį knisa“ apie Mėnulio prigimties vampyrus. Dažniausiai agresyvūs jie būna namuose su namiškiais ar artimaisiais. Ne namuose jie tylūs, ramūs, meilinasi, padlaižiauja. Apskritai visiems vampyrams būdingas piktybinis veidmainiškumas.

Mėnulio vampyrus išduoda gelsvos, rusvos arba tamsiai rudos spalvos delnų linijos.

 MODERNUS ENERGETINIS VAMPYRIZMAS

Techninė pažanga sukūrė rafinuotą vampyrizmo rūšį – telefoninį vampyrizmą. Paskambinęs vampyras dalijasi su jumis ne džiaugsmu, o pasakoja apie naujas ar vis tas pačias savo problemas ir bėdas. Tai gali būti pažįstamas, bendradarbis. Jie skambina beveik kasdien ir visada ne laiku, atimdami daugybę laiko, atitraukdami nuo darbų. Tokio vampyro tikslas – ne nuoširdžiai pasidalyti rūpesčiais, aptarti reikalus ar pasitarti, o mus suerzinti. Jei nenutraukiame pokalbio, o klausomės susierzinę, tai neregimu upeliu mūsų energija nuteka vampyrui. Geografinis nuotolis šiuo atveju neturi reikšmės.

Energetiniai vampyrai dažniausiai būna egocentrikai. Tokie žmonės išsekina ir susilpnina savo auką. Jie negali ir nenori imti energijos iš aplinkos (gamtos) ar ieškoti resursų savyje – aktyvizuoti savo potencialą, todėl semiasi jos iš kitų žmonių. Jie jaučia poreikį bendrauti su žvaliais, energingais, sveikata trykštančiais žmonėmis.

Ypač pavojingas vampyro poveikis šaltuoju metų laiku, kai trūksta saulės energijos, gryno oro ir vitaminų.

Vieni žmonės turi daug gyvybinės energijos, o kiti – mažai. Tie, kuriems trūksta energijos, jaučia poreikį bendrauti su tais, kurių energija liejasi per kraštus – donorais. Toks bendravimas malonus ir vieniems ir kitiems. Todėl šių žmonių negalima vadinti vampyrais ir aukomis. Paprasčiausiai silpnieji pasisemia energijos iš stipriųjų, šiems padedami atsikratyti energijos pertekliaus, kuris, kaip ir jos trūkumas, gali pakenkti sveikatai.

 vampAPSAUGA NUO VAMPYRŲ

Manoma, kad efektyvusis būdas yra vadinamoji nejudanti plėvelė. Reikia atsisėsti, rankas padėti ant kelių, o kojas stipriai priglausti viena prie kitos ir įsivaizduoti, kad energija kaupiasi saulės rezginyje, o paskui jos perteklius sklinda į aplinką, suformuodamas aplink kūną tvirtą apvalkalą. Visas mintis reikia sutelkti būtent į tą apvalkalą, kad vampyrui nepavyktų pro jį prasiskverbti.

Reikia turėti omenyje, kad energinis (psichinis) puolimas rodo puolančiojo silpnumą: fizinį, dvasinį ir protinį. Tai suprasdami, mes kitaip žiūrėsime į agresorių, o jo ataka sukels šypseną ar net juoką. Neutralizuoti vampyrus gali tik kantrybė, tylėjimas ir šypsena. Šiuo atveju tylėjimas – tai ne tik nekalbėjimas žodžiais. Neturi būti vidinio dialogo – priekaištų, nuoskriaudų.

Patyręs nesekmę vampyras, kelis kartus susidūręs su tuo, kad kitas žmogus nebėra jo donoras, greitai randa kitą auką arba banaliai tęsia savo žaidimą, tarsi pamiršdamas, kad tas kitas žmogus nepasiduoda. Tačiau jis visuomet kartoja tuos pačius klausimus, replikas, intonacijas, išraiškas, vėl ir vėl atkartoja grimasas, gestus, pozas.

Kol esame ramūs ir budrūs, vampyrai negali mums „įkasti“. Bet kai tik pradedame nervintis, neigiamos energijos mus žeidžia. Visai kas kita, kai dirgikliai mums kelia šypseną. Vampyras į juos nukreipia neigiamos energijos srautą ir savo šiurkštumą, o jūs užuot pykę, šypsotės. Tada ši neigiama energija sutraukia iš jūsų biolauko panašias energijas  ir grįžta pas jį dvigubai sustiprėjusios, bumerangu smogia jam dvigubai stipriau. Kaip tik šiuo momentu Mėnulio vampyras gali pargriūti, susmukti, o Saulės vampyras pratrūksta pykčiu, parausta, šaukia, piktinasi, dreba. Būkite atsargūs – jis gali jums smogti, nes skausmingai atsijungia nuo tikrovės: prasideda įsiūčio priepolis, traukuliai, konvulsijos. Tik rami, džiaugsmo kupina žmogaus siela gali atremti vampyrų atakas.

Susigrąžinti jėgas po vampyro „antpuolio“ padeda kontrastinis dušas (jis visada baigiamas šalta vandens srove) ir energingas, greitas šokis.

Jei bendraujant ar po bendravimo su žmogumi jums pradeda skaudėti galvą, paprasčiausias ir efektyviausias būdas yra po truputį išgerti stiklinę labai karšto vandens ant tuščio skrandžio.

Vampyras blogai jaučiasi kada kitiems gera. Patekę į jų įtaką, mes imame sirgti, o jie sveiksta.

Taip pat po pabendravimo su energetiniu vampyru gali padėti liaudies medicinoje rekomenduojamos arbatos.

Neutralizuojant Saulės vampyro poveikį tiks arbata, kurios sudėtyje bus bergenijų, gudobelių, bijūnų, rudmenių, muskatų, kulkšnių, bruknių, pakalnučių, eukaliptų. Neutralizuojant Mėnulio vampyro poveikį tiks arbata, kurios sudėtyje bus debesylų, čiobrelių, bitkrėslių, kiečių, ugniažolių, meškauogių, žemuogių, amalų, mėtų, pelkinių gailių.

Nuo abiejų vampyrizmo tipų tinka arbata, kurios sudėtyje bus kraujažolių, rabarbarų, ajerų, gysločių, asiūklių, varnalėšų, medetkų, mėlynių.

 PSICHOLOGINIS VAMPYRIZMAS

Greta energetinio vampyrizmo egzistuoja vadinamasis psichologinis vampyrizmas. Nuo energetinio jis skiriasi tuo, kad pagrindinis tokio vampyro „maitinimosi šaltinis“ yra ne energija, o kito žmogaus psichologinė būsena – emocija, emocinės reakcijos.

Psichologinis vampyras ir/ar manipuliatorius. Man dažnai tenka girdėti, kad psichologinis vampyrizmas yra tas pats, kas manipuliavimas, o darantis įtaką manipuliatorius tapatinamas su psichologiniu vampyru. Norėčiau paaiškinti.

Taip, vampyrizmas gali būti gretinamas su manipuliavimu, bet iš esmės šie du reiškiniai turi nedaug bendro.

Visų pirma, manipuliavimas yra sąmoningas veiksmas, turintis konkretų tikslą. Tai sudėtinga intelekto, logikos, konkrečių technikų, vaidybos elementų, psichologinių žinių kombinacija.

Išnaudodamas kitą žmogų manipuliatorius daro įtaką, siekdamas konkrečios naudos, kažko apčiuopiamo, turi aiškų tikslą (manipuliatoriaus tikslai visada yra du – vienas deklaruojamas, kitas slaptas): nupirkti, parduoti, gauti, atsikratyti, padaryti kažką ne savo rankomis, įpiršti ir panašiai.

O psichologinis vampyras dažniausiai veikia nesąmoningai. Vampyras, kitaip nei manipuliatorius, visada turi tik vieną tikslą – išgauti jam reikiamą emocinę kito žmogaus reakciją: gailesčio, suirzimo, meilės, pasimetimo, baimės, susižavėjimo ir panašiai. Vampyras geidžia psichologinės pasitenkinimo būsenos, savimeilės paglostymo, jis žaidžia su žmonėmis, jų jausmais ir nuotaikomis. Kitų žmonių dėka siekia pakelti savo savivertę, įrodyti galią, mėgaujasi savimi ir savo pranašumu.

PSICHOLOGINIS VAMPYRAS MANIPULIATORIUS
Siurbia emocijas Daro įtaką
Negali pripažinti ir atsisakyti savo poveikio kitiems žmonėms Gali atsisakyti manipuliavimo ir imtis atvirų derybų, prašymų, bendradarbiavimo
Visuomet taiko tuos pačius elgesio scenarijus Naudoja įvairias priemones ir schemas
Siekia malonumo, pasitenkinimo Siekia konkretaus (dažniausiai slapto) tikslo
Jei nepavyksta su vienu, dažniausiai ieško kito objekto Kiek įmanoma laikosi pasirinkto objekto tol, kol jis reikalingas pasiekti tikslą
Nepaiso savo pastangų nesekmių Mokosi iš nesekmių ir ieško naujų būdų

 Patyręs nesekmę vampyras, kelis kartus susidūręs su tuo, kad kitas žmogus nebėra jo donoras, greitai randa kitą auką arba banaliai tęsia savo žaidimą, tarsi pamiršdamas, kad kitas žmogus nepasiduoda. Tačiau jis visuomet kartoja tuos pačius klausimus, replikas, intonacijas, išraiškas, vėl ir vėl atkartoja grimasas, gestus, pozas.

Psichologinio vampyro tikslas – sukelti jam reikiamą aplinkinių emocinę reakciją. Vampyras mėgaujasi ta sukelta reakcija, nes ji „pakrauna“ jo emocinius resursus, suteikia jam jėgų, maitina jo ambicijas. Skriausdamas, žemindamas ar išnaudodamas kitą žmogų vampyras psichologiškai (o kartais net ir fiziškai) pasitenkina. Psichologiškai jie linkę pervertinti savo nuopelnus ir menkinti kitus, mėgsta nuolat skųstis aplinkinių egoizmu, tingumu, nepadorumu, nors patys įpratę galvoti vien apie save.

 PSICHOLOGINIŲ VAMPYRŲ TIPAI

 „Dejuojantis“

Vienas labiausiai paplitusių vampyrizmo tipų. Šis tipas labiau būdingas moterims, bet pasitaiko ir tarp vyrų.

Apibūdinimas: vampyras kelia problemą, o auka bando ją spręsti. Tai nuolat dejuojantys ir klausiantys aplinkinių patarimų žmonės. Tačiau kokie bebūtų protingi, geri, praktiški ar logiškai pagrįsti patarimai, vampyras vis tiek jais nepasinaudos. Jis visada ras daugybę priežasčių ar aplinkybių, kodėl negali priimti patarimo. Atsikalbinės ir toliau dejuos bei guosis. Tokiam žmogui svarbu ne realus patarimas, o aukos dėmesys, užuojauta, paguoda, rūpestis. Jis mėgaujasi bendravimo procesu.

Žaidimas, kurį rezga toks vampyras, grindžiamas formule: „kodėl gi tau ne…?“; „taip, bet…“.

Situacija. Kalbasi dvi draugės. Viena (vampyrė) kitai (aukai) guodžiasi. Vampyrė:

– Visai neturiu asmeninio gyvenimo. Vyrai nekreipia į mane jokio dėmesio. Nejaugi esu tokia nepatraukli?

Auka:

– Kodėl gi tau pačiai nesiimti iniciatyvos ir nesusipažinti su patikusiu tau vyriškiu?

– Taip, bet aš iš anksto žinau, kad jam nepatiksiu.

– Gal tu pasikeisk įvaizdį? Nueik pas stilistą.

– Taip, bet labai abejoju, kad stilistas kažką pakeis.

– Tai gal reikėtų kelti savivertę? Užsirašyk į kursus arba nueik į specialisto konsultacijas.

– Netikiu psichologais. Be to, neturiu tam laiko. Juk žinai, kad labai daug dirbu.

– Tai gal tu sumažink darbo apimtis ir skirk laiko sau?

– Taip, bet juk darbas – mano vienintelė paguoda ir asmeninio gyvenimo nebuvimo kompensavimas.

– Na, tuomet nežinau… Apsispręsk: darbas ar asmeninis gyvenimas.

 Kitas pavyzdys. Kalbasi du bičiuliai. Vampyras:

– Nejaugi iki pensijos dirbsiu šį nuobodų darbą?

Auka:

– Kodėl gi tau nepakeitus darbą?

– Taip, bet savo amžiuje ir su tokia kvalifikacija sunku rasti ką nors tinkamo.

– Kodėl gi nepabandžius kelti kvalifikacijos?

– Taip, bet mano darbe kvalifikacija nesvarbi, viską lemia pažintys.

– Gal keisk darbo sritį?

– Taip, bet negaliu įsivaizduoti kokia tai galėtų būti sritis.

Tokie dialogai yra beprasmiai, matome užburtą ratą.

Kas atsitinka?

Vampyras – tik guodžiasi. Jis gauna iš kito žmogaus reikiamą užuojautos dozę, bet lieka prie savo problemos. Pasijunta reikalingas, išlieja savo abejones, o vietoj jų gauna išorinį, resursinį psichologinį palaikymą. Jis perkelia atsakomybę už savo veiksmus (ir problemas) kitam žmogui.

Auka – bando patarti, bet kadangi visi jos patarimai atmetami, lieka suirzusi ir jaučiasi kvailokai. Bandydama spręsti vampyro problemą, pasitelkia ir eikvoja savo vidinius resursus, bet kai atmetami patarimai, jaučiasi sugniuždyta.

 Kaip atpažinti ir neutralizuoti „dejuojantį“ vampyrą?

Toks žmogus nuolatos reikalauja arba prašo patarimų, bet niekada jų nepriima ir nesilaiko – atsikalbinėja ir nevertina. Todėl, sutikę tokį žmogų, venkite jam patarinėti. Tada dialogas atrodytų taip:

Vampyrė:

– Visai neturiu asmeninio gyvenimo. Vyrai nekreipia į mane jokio dėmesio. Nejaugi esu tokia nepatraukli?

Auka:

– Taip, tai daugeliui žmonių, ypač moterims aktuali problema. Ką pati ketini su tuo daryti?

– Nežinau, ką patartum?

– Žinai, nesu šios sryties ekspertė, bet tikiu, kad tu pati puikiai susidorosi su šia problema. Juk esi protinga, žavi ir patyrusi moteris.

 Antras dialogas.

Vampyras:

– Nejaugi iki pensijos dirbsiu šį nuobodų darbą?!

Auka:

– Taip, situacija išties liūdnoka.

– Ką patarsi man daryti?

– Net neįsivaizduoju

– Bet juk esi mano bičiulis?

– Taip, bet dažnai aš pats mokausi iš tavęs spręsti problemas, todėl manau, kad ir šioje situacijoje tu rasi geriausią sprendimą.

 Kas atsitinka?

Vampyras: netenka galimybės perkelti atsakomybės už savo elgesį kitam žmogui. Auka: neeikvoja emocinių jėgų nereikalingiems patarimams ir išsaugo santykius.

 „Rūstusis“

Vampyrizmo forma, kuri dažniausiai pasireiškia darbo aplinkoje. Dažniausiai toks vampyras būna viršininkas, bet pasitaiko ir pavaldinių.

Apibūdinimas: „rūstusis“ vampyras – viršesnis, kuris (kartais audringai, bet dažniausiai ramiu tonu) priekaištauja darbuotojui ne dėl esminių dalykų, o dėl formalių, smulkių tvarkos pažeidimų, iš šiaudo priskaldydamas vežimą. Dažnai tai būna vadovas, kuris pasiekė savo kompetencijos ribą ir nieko naujo profesinėje veikloje pasiūlyti nebegali, o tokiu būdu kompensuoja savo nekompetentingumą, bet ši sąlyga nėra būtina. Per tokius priekaištus prasideda vadinamoji  kova už drausmę ir tvarką. Jis ima kabinėtis, pavyzdžiui, griežtai preiškia, kad netoleruos net mažiausių vėlavimų (į darbą, posėdį, renginį ir pan.), užduočių vykdymo vilkinimo, neatidumo užsakovui, formalių taisyklių nesilaikymo, kimba prie žodžių ar ne vietoj padėto kablelio ataskaitoje ar panašiai, grasina įvairiausiomis bausmėmis ir sankcijomis. (Tipinė tokio vampyro atstovė – griežta mados žurnalo redaktorė Miranda Prestli iš filmo „Ir velnias dėvi Pradą“).

Jo žaidimas: „Pakliuvai niekše!“

Situacija. Viršininkas / užsakovas – vampyras, darbuotojas / vykdytojas – auka.

Auka:

– Atnešiau jums ataskaitą.

Vampyras:

– Ką jūs man duodate?! Ką čia prirašėte? Kas taip rašo? Jūs tyčiojatės iš manęs?

– Atsiprašau, kas negerai?

– Viskas!

– Aš labai stengiausi, įdėjau tiek pastangų, sedėjau darbe iki vėlyvo vakaro.

– Išmokite rašyti, o ne gerti kavą biure iki išnaktų. Nevykelis.

– Labai atsiprašau, peržiūrėsiu visą darbą dar kartą. Aš norėjau kuo geriau.

– Gerai, pradėkite taisyti nuo pirmosios pastraipos pavadinimo, toliau aš net nenorėjau skaityti.

 Vampyras tikisi ir laukia pasiteisinimų. Būtent aukai teisinantis jis gauna tai, ko nori. Kuo aktyviau jūs teisinates, tuo daugiau eikvojate jėgų, psichologinės energijos – emocijų, tuo didesnį džiaugsmą ir malonumą teikiate vampyrui. Ginčytis su „rūsčiuoju“ – beprasmiška.

 Kas atsitinka?

Vampyras: toks elgesys suteikia jam savo reikšmingumo, galios patvirtinimą. Jis mėgaujasi pavaldinių paklusnumu ir baime, pateisina savo nekompetentingumą.

Auka (teisindamasis): emocinis nuosmukis, krinta savivertė. Jaučiasi pažemintas, sužlugdytas, išsekęs, darbinė nuotaika išnyksta, o jautresnis žmogus net puola į ašaras. Resursai sutelkiami laikytis formalumų, taisyklių, niuansų. Darbo našumas krinta, nes tinkamai atlikti savo tiesiogines pareigas nebelieka nei jėgų, nei noro. Natūraliai atsiranda smulkių „nusižengimų“, dėl kurių viršininkas pradeda kabinėtis. Prasideda už burtas ratas.

Pasipriešinimas „rūsčiojo“ vampyro žaidimui – mandagumas. Nebijokite audros. Sielos gelmėse „rūstusis“ yra dėkingas tvarkos pažeidėjams. Svarbiausia nesiteisinti, o ramiai pripažinti neva padarytą klaidą:

Auka:

– Atnešiau jums ataskaitą.

Vampyras:

– Ką jūs čia man duodate?! Ką čia prirašete? Kas taip rašo? Jūs tyčiojatės iš manęs?

– Atsiprašau, kas negerai?

– Viskas.

– Gerai, grąžinkite ataskaitą. Aš viską perdarysiu.

Nusiraminęs:

– Na, palaukite, gal visko keisti ir nereikia.

 Kas atsitinka?

Vampyras: negali pasisemti iš jūsų emocinių resursų.

Auka: jūs išvengiate konflikto ir išsaugote psichologinę pusiausvyrą.

Kartais pasitaiko „rūsčiojo“ vampyro potipis. Vadinu jį „svyruokle“. Šis psichologinio vampyrizmo variantas pasižymi nepastovumu. Būdingas darbo santykiuose viršininkams ar kolegoms, bet pasitaiko ir kitoje aplinkoje.

„Svyruoklė“ pasireiškia tuo, kad prisiima kitų žmonių nuopelnus sau. Pavyzdžiui, jei skyrius ar konkretus specialistas padarė darbą gerai, tuomet viršininkas priima nuopelnus sau ir skina visus laurus, o jei atlikto darbo rezultatai netenkina aukštesnių vadovų / visuomenės / užsakovo – audringai kaltina skyriaus specialistus, visiškai nusiimdamas atsakomybę nuo savęs. Abiem atvejais vampyras „svyruoklė“ siekia išlikti visiems geras, mėgautis savo „gabumais“, įvaizdžiu kitų žmonių dėka. Gyvenime tai gali pasireikšti, kai netikėtai sužinome, kad mūsų ramiai atliktas, geras darbas yra sureikšmintas, ištiražuotas ir viešai paskelbtas, bet… su jūsų bičiulio parašu, arba netikėtai būnate apkaltinami tuo, kad jūsų bičiulis, pavyzdžiui, negali susirasti darbo ir pan.

 Kiekvienas iš mūsų turi bruožų, kurie asocijuojasi su vampyrizmu, tačiau tai nereiškia, kad mes visi – aktyvūs energetiniai ir psichologiniai vampyrai. Tik tada, kai tie bruožai pradeda grėsti mūsų ir aplinkinių sveikatai, turime pripažinti, kad tai aktyvus vampyrizmas.

 

Andrius Kaluginas

Psichologas

Šaltinis: Gyvenimo psichologijos žurnalas EGO, 2011 / 02

www.manoego.lt