Angelų pokalbis

– Raportuok. Trumpai.

– Gyvas. Eina į darbą. Kažko vis tikisi.

– Ko tikisi?

– Sunku man pasakyti. Du kartus rodžiau jam laimingą sapną. Nemato. Vis skundžiasi, kad darbe pavargsta.

– O kas darbe?

– Kaip ir pas visus. Vadovai. Betvarkė. Rūkykla. Gandai.

– Vadovai griežti?

– Vadovai kaip vadovai. Kaip ir visur. Tik bijo jis kažkodėl jų.

– Baimes vaikei?

– Žinoma, kas rytą pakeliui į darbą. Sparnais mojavau virš galvos. Net debesis išvaikiau. Teko per galvą pliaukštelėti, kad bent saulę pastebėtų.

– Simpatiška nepažįstamoji?

– Be abejo. Gatvėje kaktom susidūrė.

– Ir kaip?

– Kaip? Niekaip. Suburbuliavo “atsiprašau” ir vėl į savo mintis pasinėrė.

– O po darbo?

– Parduotuvė. Televizorius. Internetas. Miegas.

– Televizorių gadinai?

– Žinoma. Naują nusipirko.

– Internetą atjunginėjai?

– Penkias dienas iš eilės. Tada darbe sėdi iki vėlumos.

– Taaaaip….o savaitgaliai?

– Miega iki pietų. Tada tvarkosi. Vakare – draugai, nereikšmingi pliurpalai, degtinė…Namo vidurnaktį. Iš ryto skaudanti galva. Visą dieną lovoje arba prie kompiuterio.

– O JI?

– JI šalia. Į vieną parduotuvę vaikšto.

– Eilėje susidūrė?

– Viskas kaip priklauso. Net savaitgalį į autobusų stotelę abu atvedžiau.

– Likimo linijas tikrinai?

– Taip. Sutampa. Tame ir reikalas…Toks jo gyvenimo būdas… Na, negaliu aš daugiau!

– Baigt kalbas! Kur ypatingo poveikio priemonių sąrašas?

– Štai, šefe. Gripas su karščiavimu ir kliedesiais. Kaulų lūžis. Automobilio avarija. Bankrotas. Gaisras. Finansinė krizė.

– Pakanka. Ypatingo poveikio priemonių panaudojimui leidimą gavai. Bet kol kas išrink tik vieną…Gal atsipeikės. Vykdyk.

 Nevargink savo Angelo…