• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujausios paskaitos

2017.11.23
Vilnius
Apie Naujuosius Metus
2017.11.29
Lietuva
Keliaujančio ašramo svajonė
2017.07.15
Seminaras
Leisti sau pasikeisti

Tvarkaraštis

Mokslo pasaulyje

KITA STOTELĖ – PAPILDOMOS DIMENSIJOS

Kaip gimė mūsų Visata? Iš ko ji sudaryta? Kokia jos masė? Ar galima įrodyti, jog egzistuoja kitos dimensijos? Atsakymų galime sulaukti jau visai netrukus. 2008 m. rugsėjo 10 d. Tel Avivo universiteto profesorius Erezas Etzionas (Erez Etzion) bus LHC greitintuvo valdymo patalpose, kai ši milžiniška mašina pagaliau pradės veikti. Mokslininkai LHC greitintuvą vadina didžiausiu eksperimentu ... Skaityti toliau »

KINIJOS MOKSLININKAI TYRINĖJA NEMATOMUMO REIŠKINĮ

Išgirdęs šią žinią Haris Poteris turėtų gerokai sunerimti. Kinijos mokslininkų komanda atrado būdą, leidžiantį nematomą apsiaustą padaryti matomu. Kaip teigiama straipsnyje, išspausdintame naujausiame žurnalo „Optics Express“ numeryje, tam tikros medžiagos leistų pamatyti nematomais tapusius objektus. „Nematomų medžiagų kūrimas yra svarbi mokslinė sritis, nes tokios medžiagos gali padėti išlikti priešiškoje aplinkoje“, – pasakoja Huanjangas Čenas (Huanyang ... Skaityti toliau »

Nanotechnologijos kovoja prieš triukšmą

Nenusilpstantis, pastovus triukšmas – rimta problema miestų gyventojams. Tačiau nanotechnologijos pajėgios susidoroti ir su šiais šiuolaikinio pasaulio nepatogumais. Mokslininkai sukūrė specialią medžiagą, galinčią pakeisti garso bangų kryptį. Pasak išradėjų, ši medžiaga gali būti taikoma statybose, siekiant slopinti pašalinį triukšmą. Be to, tokios medžiagos pagalba galima apsaugoti karinius bei povandeninius laivus nuo priešininko radarų. Gamtoje nėra medžiagų, ... Skaityti toliau »

AR MARSO DIRVA TINKA GYVYBEI?

Po to, kai praėjusį savaitgalį NASA pranešė, kad Marso automatinis zondas „Phoenix“ atrado vandens Marso šiauriniame ašigalyje, internete pasklido gandai apie „Phoenix“ mokslininkų neva padarytus kitus sensacingus atradimus, kurie buvo nuslėpti nuo visuomenės. Rugpjūčio 5 d. NASA surengtoje spaudos konferencijoje šie gandai buvo paneigti ir kalbėta apie naujausius Marso dirvos pavyzdžių tyrimus. Pasak „Phoenix“ projekto ... Skaityti toliau »

Skraidančią lėkštę varys jonizuotas oras

Naujoviškas lėkštės formos skraidantis aparatas į orą turėtų pakilti jau po kelių mėnesių, tačiau tai nebus NSO. Floridos universiteto profesorius Subrata Roy, kuriantis šį skraidymo prietaisą, jį vadina „besparne elektromagnetine skraidymo priemone“ (wingless electromagnetic air vehicle arba WEAV). WEAV naudos magnetohidrodinamikos fizikinį reiškinį – šiame prietaise esantys elektrodai jonizuos orą, o juo bus leidžiama elektros ... Skaityti toliau »

Nauji superlaidininkai – Naujos paslaptys

Džono Hopkinso universiteto (JAV) tyrėjams ir jų kolegoms iš Kinijos mokslo ir technologijos universiteto pavyko atskleisti kai kurias neseniai atrasto superlaidininko paslaptis. Manoma, kad naujasis aukštatemperatūris geležies pagrindo superlaidininkas bus plačiai pritaikytas pramonėje, medicinoje, energijos išgavimo ir transporto srityse. Mokslininkų komanda, vadovaujama fizikos profesoriaus ir Džono Hopkinso universiteto medžiagų tyrimo ir inžinerijos centro direktoriaus Čia ... Skaityti toliau »

STYGŲ LAUKO TEORIJA

Vienas didžiausių teorinės fizikos tikslų yra bendrosios jungtinės teorijos sukūrimas. Tokia teorija galėtų paaiškinti viską, tačiau ši vizija vis dar lieka gana tolima. Stygų teorijos sukūrimas prieš 40 metų buvo itin daug žadanti pradžia siekiant šio tikslo, bet dabar vietos atsiranda ir kitoms novatoriškoms idėjoms. Šiuo metu Europoje dirba vienas geriausių stygų teorijos specialistų – ... Skaityti toliau »

NAUJA GOOGLE INICIATYVA – ŠĮ KARTĄ ŠVARIOS ENERGIJOS SRITYJE

Vienas iš interneto paieškos lyderio „Google Inc.“ įkūrėjų Larry’is Page’as paskelbė apie naują „Google“ tikslą – sukurti tokius energijos šaltinius, kurie galėtų generuoti elektros energiją, pigesnę negu gaunama deginant anglis.  Ši iniciatyva, pavadinta „Re < C“, finansuos projektus, ieškančius būdų, kaip atpiginti saulės ir vėjo energijos gavimą, taip pat geoterminės energijos išgavimo technologijas. Parama, kuri ... Skaityti toliau »

KIMATIKA

Kimatika – tai mokslas apie bangų savybes, kurios kuria formas. Šį terminą pirmą kartą pavartojo šveicarų mokslininkas Hansas Jenis (Hans Jenny). Mokslininkas pirmą kartą fotojuostoje užfiksavo garso bangos poveikį  įvairiems gamtos objektams – smėliui, vandeniui, moliui, kurie padėti ant skardos ir veikiami skirtingų garso virpesių sudarė taisyklingus piešinius. Piešinio vaizdas priklausė nuo bangų dažnio, kuo ... Skaityti toliau »

Dieviška plauko kilmė

Taigi, plaukai. Ši tema susijusi su viso žmogaus organizmo gyvybingumu, organų veikla, kraujotaka, liaukų veikla ir t.t  Žinoma, plaukai yra tam tikras visatos informacijos imtuvas, per save praleidžiantis didelius kiekius informacijos. Jų struktūra leidžia jiems būti aukštų vibracijų rezonatoriais, priimančiais ultratrumpąsias bangas. Plauko vibracija pereina į svogūnėlį, kuris apraizgytas kapiliarų. Priimdamas naują vibraciją, suaktyvėja kraujas, ... Skaityti toliau »

GRENLANDIJOS ATSIRADIMAS

Būriai vabzdžių, kadaise knibždėte knibždėjusių vešliuose Grenlandijos miškuose, dabar yra padengti storu ledo sluoksniu. DNR pavyzdžiai, paimti iš ledo branduolio, rodo, kad daugiau kaip prieš 500 tūkst. metų Grenlandijoje augo spygliuočių miškai, kuriuose gyveno įvairūs vabzdžiai. „Pirmą kartą atskleidėme faktą, kad pietinė Grenlandija, kuri šiuo metu yra padengta didesniu kaip 2 km. storio ledo sluoksniu, kažkada ... Skaityti toliau »

SAREZO EŽERAS

Ekologinė grėsmė, kuri šiandien pribrendo Pamyre, tokia didžiulė, kad tikriausiai bus pati didžiausia gamtinė katastrofa žmonijos istorijoje.  Pamyro kalnuose yra gražuolis Sarezo ežeras. Tai vienas iš jauniausių ežerų pasaulyje – jam dar nėra nei 100 metų. 1911 metų vasario 6 d. 8:41 val. toje vietovėje įvyko stiprus žemės drebėjimas, kurį užfiksavo net už tūkstančių kilometrų ... Skaityti toliau »

IŠ KO MES SUDARYTI

Daugiau nei 96% mūsų kūno masės sudaro tik keturi cheminiai elementai: anglis, deguonis, vandenilis ir azotas. Būtent jie sudaro materialų gyvybės pagrindą. Čia taip pat didelę reikšmę turi siera ir fosforas.Teigiama, kad organizme aptinkama vos ne visa Mendelejevo lentelė. Daugelio jų kiekiai tokie menki, kad vadinami mikroelementais.Didžiąją dalį sudaro deguonis, kuris užima 3/5 kūno masės. Po jo eilės tvarka eina anglis – ... Skaityti toliau »

BETA KAROTINAS

Žodis “karotinas” kilęs iš lotynų carota – „morka“. O daugiausia karotino ir  yra morkose. Karotinas – tai geltonai oranžinis pigmentas, kurį sintetina augalai. Žinomi trys karotino tipai – alfa,beta, gama. Labiausiai biologiškai aktyvus yra beta–karotinas, nes jam skylant organizme pasigamina dvi A vitamino molekulės. O kiti du karotino tipai leidžia organizmui pagaminti tik po vieną molekulę. Kad karotiną organizmas pasisavintų geriau, reikalingi riebalai, ... Skaityti toliau »

INDOLAS

Indolas savo chemine sudėtimi labai artimas mėlynam indigui, iš kurio ir buvo pirmą kartą išvestas. Nedidelis kiekis indolo gaminasi mūsų organizmo viduje – žarnyne. Daugelis gamtinių ir sintetinių bioaktyvių medžiagų yra gaunamos iš indolo ir yra naudojamos kaip vaistinės. Toks, pavyzdžiui, yra fizostigminas, kuris randamas nuodingosios kalabarpupės sėklose (afrikos augalas, ankštinių šeima). Didelėmis dozėmis fizostigminas nuodingas, o kaip fizostigminassalicilo rūgšties druska naudojamas ... Skaityti toliau »

LIKOPENAS

Likopenas – karotinoidų grupės medžiaga. Jis suteikia vaisiams raudoną atspalvį, todėl jo, žinoma, daugiausia gyvybiškumą skatinančiose raudonose daržovėse ir vaisiuose. Atliekant išsamius likopeno tyrimus paaiškėjo, kad jis turi antioksidanto savybių. Kitaip tariant, likopenas saugo mūsų ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamų pažeidimų. Būtent laisvieji radikalai sukelia daugelį ligų, trumpinančių žmogaus gyvenimą. Likopenas kartu didina ir kitų antioksidantų veikimą, todėl yra unikalus širdies ligų bei auglių profilaktikai. Likopeno antioksidantinis aktyvumas dukart didesnis už efektyvaus antikancerogeno beta-karotino aktyvumą. ... Skaityti toliau »

LIUTEINAS

Gamtoje liuteino yra žaliuose ir geltonai raudonuose vaisiuose ir daržovėse, o taip pat ir lapiniuose augaluose. Kaip beta-karotinas ir likopenas, liuteinas yra karotinoidas. Iš šešių šimtų gamtinių karotinoidų tik du – liuteinas ir zeaksantinas – turi galimybę patekti į akies audinius. Šios dvi medžiagos yra akies geltonosios dėmės (makula – centrinė tinklainės dalis – atsakinga už regėjimo aštrumą) pagrindiniai pigmentai. Esant ilgalaikiam liuteino deficitui, ... Skaityti toliau »

FLAVONOIDAI

Flavonoidais vadinama augalinių pigmentų grupė, kuri labiausiai lemia daržovių, vaisių ir žiedų spalvą. Tačiau ne tik spalvą, bet ir naudą. Šiuo metu yra žinoma apie 500 flavonoidų, todėl egzistuoja kelios jų klasifikacijos – katechinai, flavonai ir t.t. Patys svarbiausi flavonoidai – kvercetinas ir citrinas. Kvercetinas – antikancerogenas ir antioksidantas. Jis padeda išvengti širdies ligų ir padeda sergant jomis. Kartu su vitaminu C flavonoidai mažina kapiliarų trūkinėjimą. Tai aktualu ... Skaityti toliau »

ELOGONINĖ RŪGŠTIS

Nežiūrėkite į žodį “rūgštis”: elogoninė rūgštis nenugrauš jūsų kūno. Atvirkščiai, ji suteiks gyvybinės jėgos. Ši fitomedžiaga pripildo sultimis uogas, vynuoges. Ji mažina kraujo spaudimą, stabdo kraujavimą. Be to yra duomenų, kad elogoninė rūgštis turi antioksidacinių savybių, o tai reiškia – saugo širdies, kraujagyslių sveikatą ir odos jaunystę. Dar dėl odos – elogeninės rūgšties pagrindu sukurta begalė kosmetinių priemonių: ... Skaityti toliau »

OZONO TERAPIJA

Ozonas (O3) yra deguonies alotropinė forma, molekulė, kurią sudaro trys deguonies atomai, o ne du, kaip stabilesniame diatominiame O2. Normalioje temperatūroje ir slėgyje ozonas yra balkšvai melsvos dujos. Žemesnėje nei -112 °C temperatūroje virsta į tamsiai mėlyną skystį, o žemesnėje nei -193 °C temperatūroje – į tamsiai mėlyną kietą medžiagą. Ozonas yra stiprus oksidatorius. Jis yra ... Skaityti toliau »

MEDŽIAI

Manau sutiksite, kad pasivaikščiojimas miške, parke, alėjoje nuramina, atpalaiduoja nuo stiprios nervinės įtampos, o vakare užtikrina ramų ir stiprų miegą. Taip jau yra, kad mus supanti gamta gali stiprinti, globoti, suteikti energijos tik reikia mokėti ją pasiimti. Miško oras prisisotinęs neigiamą krūvį turinčių jonų. Jie palankiai veikia žmogaus organizmą ir iš esmės sulėtina senėjimą, nes ... Skaityti toliau »

BAIGTA PIRMOJI „CASSANI“ PROJEKTO DALIS

Birželio 30 d. baigėsi daug siurprizų pateikusi bendro NASA ir ESA projekto „Cassini“ pagrindinė dalis, tačiau NASA pratęsė šį projektą dar dvejiems metams.  Per ketverius metus trukusius tyrimus buvo iš arti nufotografuoti Saturno žiedai, aptikti ežerai Saturno palydove Titane, ledo fontanai kitame palydove Encelade ir neįtikėtino masto štormai pačiame Saturne. Iš arti Saturno žiedai neatrodo kaip ... Skaityti toliau »

AR ŽEMĖJE MES ATEIVIAI?

Visko gali būti. Europos ir JAV mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad meteorite rastos molekulės, sudarančios svarbią pirminės genetinės medžiagos dalį, yra nežemiškos kilmės.  Tyrinėdami žinomą Marčisono meteoritą, nukritusį 1969 m. Australijoje, mokslininkai jame aptiko uracilo ir ksenotino molekulių, kurios yra tokių svarbių genetinės informacijos nešėjų, kaip ribonukleininė rūgštis (RNR) ir deoksiribonukleorūgštis (DNR) pirmtakai. Pavyzdžiui, uracilas ... Skaityti toliau »

MARSĄ SĖKMINGAI PASIEKĖ „PHOENIX“

Gegužės 25 d., per daugiau kaip 10 mėnesių įveikęs 675 mln. km, netoli Marso šiaurinio poliaus, sėkmingai nusileido automatinis NASA tyrimo zondas „Phoenix“. Tai buvo pirmas sėkmingas nusileidimas šioje planetoje, panaudojant raketinius stabdymo variklius, po 1976 m. „Viking 2” projekto.  Paleistas 2007 m. rugpjūčio 7 d., savo kelyje aparatas naudojo saulės baterijas, kurios kelios minutės prieš ... Skaityti toliau »

TARPGALAKTINIS KONFLIKTAS

Mokslininkams pirmą kartą pasisekė pamatyti kaip vienos galaktikos centre esanti juodoji skylė smogia mirtiną smūgį  kaimyninei galaktikai. Laimei, šis „tarpgalaktinis karas“ vyksta gana toli nuo mūsų – abi galaktikos yra maždaug už 1,4 mlrd. šviesmečių. Dvi, labai arti kosminiais masteliais, viena kitos esančios galaktikos, žinomos kaip 3C321 sistema, sukasi viena apie kitą. Kaip parodė NASA ... Skaityti toliau »

MŪSŲ ADRESAS VISATOJE

Kiekvienas žinome savo adresą mieste, kuriame gyvename. O kaip reikėtų nurodyti savo adresą, jei pradėtume bendrauti su kosmoso broliais iš kitų planetų, arba norėtume atsiųsti gražų atvirlaiškį iš tolimos kosminio kruizo? Pagal taip, kaip dabar suvokiame Visatos sandarą, savo adresą turėtume rašyti taip:  Vardas, Pavardė, Gatvė, namas, butas, Miestas, Lietuva, Žemės planeta, Saulės sistema, Oriono ... Skaityti toliau »