Mokytojas prašo užduoti klausimų, nes kai jis sėdi salėje interaktyviam režime, jis tik laidininkas ir atsakymai ateina patys iš Dievo. Jis sako, kad po užsiėmimo nusidriekia eilė žmonių ir visi su labai įdomiais klausimais, o jis nebegali atsakyti, nes tai būtų tik jo asmeninė nuomonė, o ne informacija iš aukščiau. Todėl klausimus reikia užduoti, kai tam tinkamas laikas – užsiėmimo metu.

 Kodėl 2010 m. vasaros seminare daug traumų?

Kiekvienas procesas, o ir mūsų mokykla, turi savo etapus, kurie juda per čakras. Dabar praėjom Mergelės kanalą – muladharą. Esame šiame etape. O muladhara reikalauja savo energijos, mes ją ir gaminam, kad ateity galėtumėm pereiti į Svarstyklių kanalą. Dabar trūksta gyvybinių jėgų, o kai sukaupsim, pereisim prie svadhisthanos. Tada ateis rojaus komfortas, įsimylėjimas. Visi bus sotūs, laimingi, subalansuoti, pradės tingėti. Pasijusim kaip nirvanoj. Kada ten būsim, priklauso nuo mūsų – kaip greitai sugebėsim prasukti muladharą, vėl užsinorėsim gyventi. Kadangi mes esame tinkle – tai priklauso nuo kiekvieno. Jei yra keli žmonės, gyvenantys ant gyvenimo ribos, – visi kenčia. Kitiems gal nėra taip blogai, tada jie turi dar labiau pasireikšti vardan kenčiančių.

Be to mes pataikėm į bendros krizės metą, tai dar labiau apsunkina mus. Visgi reikia mąstyti apie tai, kaip netraumuoti savęs. Jei leidaisi tarumuojamas, kažkas negerai, muladhara neveikia, neapsaugojai savęs, kažko nepadarei, kad taip nebūtų.

 Ar galima seminaro metu mylėtis?

Savo vietoje gali būti labai gerai. Žinoma, jei geras seksas. Ir žiūrint su kuo. Mokytojas sako: „Aš ne specialistas, bet kas bandė, sako, kad seminare seksas malonesnis, nes energijos daugiau, daugiau aistrų, geresnis kontaktas. Nėra taisyklės mylėtis ar ne...”

Kad ežere draudžiama maudytis su muilu, čia jau taisyklė, ir labai protingai padarė tie, kurie pakabino tokį skelbimą. Turbūt ne visi žino, kad tai ekologiškai pavojinga. Virš vandens nuo muilo susidaro dviejų molekulių plėvelė, kuri nepraleidžia į vandenį deguonies, todėl mažosios žuvytės, kurios plaukioja palei krantą, žūva. Didesnės išgyvena, nes pašokdamos virš vandens jos į jį pritraukia šiek tiek deguonies. Upėje, kur vanduo greitai teka, maišosi, ta plėvelė gali suirti greičiau, o ežere tai įvyks labai negreitai. Vienas muilo lašelis gali padengti plėvele labai didelį plotą. Ir šiaip muilo per daug nereikia. Vienas vanduo pakankamai gerai nuplauna nuo kūno prakaitą.

Nuo muilo gali žūti daug mūsų mažųjų brolių – žuvyčių, o nuo sekso niekas nežūva. Na nebent keli milijonai spermatozoidų, bet jie juk žus bet kokiu atveju, net neišeidami už kelnių... O juk gal jūs norite, kad kažkuriam spermatozoidui pasisektų pasiekti rojų – kiaušialąstę...

 Kaip grįžus namo ilgiau išsaugoti šviesią seminarinę nuotaiką?

Reikia stengtis tęsti daryti tai, ką darėt seminare. Daugiau bendrauti. Per dieną bent 5 minutes pagyventi kūrybiškai, padaryti ką nors naujo. Tada seminarinis laukas gali grįžti.