Išsiderinęs instrumentas

– Šiandien siaubinga diena. Visi, tarsi susitarę, verčia mane nervintis, pykti ir erzintis, – pasakė vienas žmogus kitam.

– Ką čia ir bekalbėti, – atsakė jam pažįstamas muzikantas, – pas mane panašios bėdos. Šiandien visi, kaip tyčia, liečia mano smuiką. Dėl to jis išsiderina ir po to su juo jau neįmanoma griežti.

– Tai kodėl tu jo nesuderini taip kaip reikia ir nepadedi į dėklą, kad daugiau nemokšiškos rankos jo neišderintų ir neskleistų nedarnių garsų, gadinančių tavo jautrią klausą? Tau neatrodo, kad šiuo atveju tu pats esi kaltas? Kodėl tu leidi visiems, kas netingi, groti tavo instrumentu? Ir jei tau nepatinka tai ką jie groja, ar negeriau jį paslėpti arba groti tai, kas tau pačiam patinka?

– Aš matau, brangus drauge, kad tu gerai išmanai muzikoje. Tai kodėl tu nepritaikai šių žinių savo „instrumentui“? Kodėl tinkamai nesuderini savo pasąmonės, neimi jos į savo rankas ir nepradedi „groti“ tai, kas patinka tau, vietoje to, kad leidi visiems, kas papuola, groti jautriomis tavo sielos stygomis tai, kas jiems patinka? Kodėl vietoj to, kad išmoktum groti dainas apie meilę, kantrybę ir atlaidumą, tu groji gedulingą skriaudos maršą ir pykčio laidotuvių maršą? Tau neatrodo, kad šiuo atveju kalti ne žmonės, kurie tave nervina, o tu pats? Žinok, kad tu gali rinktis: ar groti pačiam, ar leisti groti kitiems. Renkiesi tu!