Kai ėmiau save mylėti…

Kai ėmiau save mylėti, supratau, kas tai yra liūdesys ir kančia – tai tik signalai, įspėjantys, kad gyvenu prieš savo tikrumą. Šiandien aš žinau, kad tai vadinama „tikrumu“.

Kai ėmiau save mylėti, supratau, kaip stipriai galima ką nors įžeisti, primetant jam jo paties norų išpildymą, kai laikas dar neatėjo, ir žmogus dar nepasiruošęs, ir tas žmogus esu aš pats. Šiandien aš žinau, tai – „pripažinimas“.

Kai ėmiau save mylėti, nustojau siekti kitokio gyvenimo ir staiga pamačiau, kad viskas, kas mane supa, skatina mane augti. Šiandien vadinu tai „brandumu“.

Kai ėmiau save mylėti, supratau, kad, esant bet kokioms aplinkybėms, esu teisingoje vietoje teisingu laiku, ir viskas vyksta išskirtinai tinkamu momentu, todėl galiu būti ramus. Dabar vadinu tai „pasitikėjimu savimi“.

Kai ėmiau save mylėti, nustojau vogti savo paties laiką projektuodamas grandiozinius ateities projektus. Šiandien darau tik tai, kas suteikia man džiaugsmo ir laimės, tai, ką mėgstu daryti, kas sukelia džiaugsmo virpesį mano širdy. Darau tai savo paties metodais, savo paties ritme. Šiandien vadinu tai „paprastumu“.

Kai ėmiau save mylėti, išsilaisvinau iš visko, kas kenkia mano sveikatai – maisto, žmonių, daiktų, situacijų. Iš visko, kas tempė mane žemyn ir vedė šalin nuo paties manęs. Pradžioje pavadinau tai sveiko egoizmo pozicija. Šiandien vadinu tai „meile sau pačiam“.

Kai ėmiau save mylėti, nustojau stengtis visada būti teisiu, ir nuo tada aš klystu mažiau. Dabar sužinojau, kad tai yra „kuklumas“.

Kai ėmiau save mylėti, nustojau gyventi praeitimi ir nerimauti dėl ateities. Šiandien gyvenu tik dabarties akimirka, kurioje viskas vyksta. Dabar aš gyvenu kiekvieną dieną, diena iš dienos, ir vadinu tai „realizacija“.

Kai ėmiau save mylėti, supratau, kad mano protas gali mane sutrikdyti, ir kad nuo to galima susirgti. Bet, kai sujungiau jį su širdimi, mano protas tapo vertingu sąjungininku. Šiandien šį tarpusavio ryšį vadinu „širdies išmintimi“.

Daugiau mums nereikia bijoti ginčų, konfrontacijos, įvairiausių problemų su savimi ar kitais. Netgi žvaigždės susiduria, ir iš jų susidūrimų gimsta nauji pasauliai. Šiandien aš žinau, „Tai – Gyvenimas“.

Čarlio Čaplino kalba, pasakyta per jo paties 70-metį.