Lietuva: Proto Plazminis kursas Šiauliuose – 2 diena

Kiek kartais tenka įdėti pastangų, užsispyrimo, kiek išgyventi emocijų, jausmų, kaip sugebėti neprarasti vilties, tikėjimo, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą? Ir kokia apima būsena galiausiai tai padarius? – tai klausimai, kuriuos norėtųsi užduoti komandos dalyviams, kurie šiandien įveikė galima sakyti vos ne mistinį aplinkybių pasipriešinimą. Stipri komanda, lygiaverčiai žaidėjai, tobulas atlikimas, įveikiama užduotis ir… kamuoliukai, kurie nuolat susitrenkia ore ir krenta žemėn, ir taip ne vieną ir ne du kart, prieštaraujant visoms tikimybių teorijoms.

Bet nepaisant visų kliūčių, komanda tai padarė!!! Nors, galėjo būti ir kitaip – ne visada juk gyvenime pavyksta įgyvendinti savo tikslus, nepaisant įdėtų pastangų. Ir tuomet tenka išgerti nusivylimo “kokteilį”.

Tai buvo tarytum iliustracija šios dienos pokalbių temos apie tai, kad bandant kažką daryti reikia mokytis. O darant man gali nepavykti ir tai nebus malonu. Tad dažnai vietoje to, kad planuoti, siekti, mastyti ir daryti, labiau linkstam pasinerti į savo svajones apie tai ką aš daryčiau jeigu būčiau… O jeigu kažko neturiu ko norėčiau, tuomet galima sakyti, kad man tiesiog nepasisekė.

Galima gyventi ir taip, bet mes turime šansą išmokti gyventi kitaip – ir nieko neprarandam :) O tai, kad pats mokymosi procesas “veža” pasako, tai, kad šiandienos užsiėmimas baigėsi “ant bangos” ir visuotinis balsavimas parodė, kad dauguma nori tęsti. Bet šiandienos laikas baigiasi, fiksuojam džiaugsmo akimirkas ir atsisveikinam iki rytdienos.

 

Šios dienos įrašytus pokalbius galite paklausyti audio įraše:

 

Tekstas / Silvija
Nuotraukos / Laura, Silvija