Dieviškoji sąmonė reiškiasi visose gyvenimo formose: mineralų, augalijos, gyvūnijos ir žmonių karalystėse veikia ta pati gyvybinė jėga. Jogas tai įsisavino, todėl jis taip atsargiai elgiasi su žemiausiomis gyvybės formomis, kaip ir su žmonėmis, jis sąmoningai nenuskriaus nė vieno gyvūno. Pakenkdami kokiai nors gyvai būtybei arba pritardami tokiems poelgiams, mes demonstruojame žiaurumą.

Daugelis jogų turi didelę įtaką žvėrims, nes jie įsisavino principą, draudžiantį kenkti gyvai būtybei. Gyvačių tramdytojai ramiai gali liesti pačius mirtinai pavojingiausius roplius, nes jie stengdamiesi nepakenkti susijungė su gyvūno sąmone.

Jogai būna dvejopi: Dešiniojo Kelio jogai ir Kairiojo Kelio jogai. Abu šie mokymai turi daug bendro, bet tuo metu kai Kairiojo Kelio jogas nevalgytų mėsos, nes tai jam trukdytų ugdyti Okultinę Jėgą, Dešiniojo Kelio jogas nevalgytų mėsos ne tiek dėl mokymo, kiek suvokdamas, kad gyvūnų žudymas dėl maisto yra siejamas su kančia ir žiaurumu. Vieksmas vienu ir kitu atveju yra vienodas, o jo motyvai skirtingi.

Tas, kuris rimtai studijuoja Krija jogą, turi įpratinti save skirti patį save (dvasią) nuo ne paties savęs (asmenybės, proto ir pan.); antraip jis niekada nepasieks nesavanaudiškumo.

Ta dvasinga asmenybė, kuri išsižadėjusi “ne pačios savęs” triūsia žmonijos labui išvis negalvodama apie savo darbo rezultatus, Indijoje vadinama “Sanjasinais”.

Svami Ramajanda “Krija joga”