Lapinas nutilo ir ilgai žiūrėjo į Mažąjį Princą. Paskui pasakė:

- Prašau... Prijaukink mane.

- Aš norėčiau, - atsakė Mažasis Princas, - bet aš neturiu laiko. Man dar reikia rasti draugų ir pažinti daug dalykų.

- Pažinti galima tik tuos dalykus, kuriuos prisijaukinsi. – Pasakė Lapinas. – Žmonės nebeturi laiko ką nors pažinti. Jie perka parduotuvėse jau padarytus daiktus. Bet juk nėra tokių parduotuvių, kur prekiautų draugais, todėl žmonės nebeturi draugų. Jei tu nori turėti draugą, prijaukink mane.

- O ką aš turiu padaryti? – paklausė Mažasis Princas.

- Reikia sukaupti kantrybę, - atsakė Lapinas. – Pirmiausia sėskis ten tolėliau ant žolės – štai taip. Aš kreivai žiūrėsiu į tave, o tu tylėk. Žodžiai tik trukdo vienam kitą suprasti. Bet kiekvieną dieną sėskis vis arčiau...