Kažkada labai seniai gyveno pasaulyje mažas Šaltinėlis. Jis tekėdavo nuo kalnų į gražų žalią slėnį. Ir štai kartą jis nutekėjo iki dykumos.

Čia jis sustojo ir susimąstė: „O kur gi tekėti toliau.“ Priekyje buvo daug visko naujo ir nežinomo, todėl Šaltinėlis išsigando.

Tuo metu jis išgirdo Balsą: „Drąsiau! Nesustok ties pasiektu, priekyje yra dar daug įdomių dalykų!”

Tačiau Šaltinėlis stovėjo toliau. Jam labai norėjosi tapti didele vandeninga upe, bet jis bijojo pokyčių ir nenorėjo rizikuoti.

Tada Balsas vėl prabilo: „Jeigu tu sustosi, tu niekada nesužinosi, ką tu tikrai gali! Tiesiog pasitikėk savimi, tada tu bet kokioje situacijoje sugebėsi rasti teisingą išeitį! Tekėk toliau!“

Ir Šaltinėlis apsisprendė. Jis nutekėjo per dykumą. Jam buvo labai blogai. Nepažįstamos vietos ir alinantis karštis kasdien vis sekindavo jo jėgas.

Ir po kelių dienų jis išdžiūvo... Bet štai aukštai danguje susitiko maži išgaravę lašiukai. Jie susijungė į vieną didelį debesį ir nuplaukė toliau virš dykumos.

Ilgai plaukė debesis, kol nepasiekė jūros. Ir štai daugybe mažų lašelių pradėjo lyti ir taip Šaltinėlis pateko į jūrą. Dabar jis susiliejo su didžiule jūra.

Švelniai supdamasis ant bangų jis šypsojosi sau. Anksčiau, kai jis gyveno slėnyje, jis net negalėjo svajoti apie tai.

Šaltinėlis pagalvojo: „Aš kelis kartus pakeičiau savo būseną ir tik dabar man atrodo, kad aš pagaliau tapau savimi!“

Nebijok pokyčių ir niekada nesustok ties tuo ką jau pasiekei! Gyvenimas toks įvairiapusis, kad niekada negali žinoti kas tavęs laukia ateityje.

Svarbiausia – pasitikėti savimi ir nebijoti priiminėti sprendimų!