Joninių išvakarėse beveik visoje Lietuvoje buvo apsiniaukę ir lijo... Bet ne Misgiriuose, kur trumpiausią naktį sutikti suvažiavo mūsų jogai ir jų artimieji. Kartu su mumis buvo ir mūsų Mokytojas.

Vakaras buvo šiltas ir labai gražus. Dangus liejosi nuostabiai švelniomis spalvomis, o tamsūs debesys grupavosi į įdomius ornamentus. Vidury lauko buvo sukrautas didžiulis laužas.

Merginos pynė vainikėlius iš surinktų gėlių ir žolynų. Užgrojus lietuvių liaudies muzikai Rimas su Rugile, pasipuošę tautiniais kostiumais, pakvietė visus susirinkti prie laužo. Visi susikibę rankomis sustojo ratu aplink laužą. Rimas deglo ugnimi užkūrė laužą. Berdami druską į laužą pagarbinome ugnies deivę Gabiją. Kol laužas įsidegė, mes aplink jį šokome, dainavome liaudies dainas, žaidėme liaudiškus žaidimus. Prieš vidurnaktį visi susiporavo ir išėjo ieškoti paparčio žiedo. Trims poroms pasisekė!

Vidurnaktį, kai vanduo tapo stebuklingas, visi norintys galėjo jame išsimaudyti. Merginos, galvodamos norus, leido į vandenį vainikėlius. Šventinis stalas buvo nukrautas vaišių. O toliau – šokiai, bendravimas iki pat ryto...

Buvo linksma, jauku ir šilta kaip namie. Dėkojam Rimui ir Sidonai už svetingumą ir galimybę vėl visiems susitikti, pasidžiaugti ir pabendrauti!