Trečiadienis, birželio 23 d. Iš Klaipėdos išvažiavom 5-iese apie 16 val. 20 min. Alytuje susitikom su dar 3 žmonėm ir patraukėm link Slovakijos.

 Ketvirtadienis, birželio 24 d. Važiavom be sustojimų visą naktį ir pasiekėm Slovakiją apie 8 val. Buvom užrezervavę nakvojimo vietas, sumetėm ten daiktus, greitai papusryčiavom ir patraukėm į pirmąjį žygį. Žygio tikslas buvo pereiti 2 perėjas. Tačiau, dėl oro sąlygų to nepavyko padaryti. Pūtė stiprus vėjas su lietum ir sniegu. Bet, atstumą praėjome pakankamai didelį ir vos jautėm savo kojas. Grįžę namo apie 17 val. 30 min. greitai pavalgėm ir nukritom į lovas. Visgi kelionė naktį irgi atėmė daug jėgų. Užmigom iškart.

 Penktadienis, birželio 24 d. Penktadienio žygio tikslas buvo užkopti į Krivan viršūnę (2495 m), kurios siluetą galima pamatyti ant slovakiškų eurocentų. Žygį pradėjom 10 val. 30 min. Apie porą valandų ėjom mišku. Pusę kelio buvo debesuota su smulkiu lietučiu, tačiau paskui, išlindus saulutei, situacija pagerėjo. Viršūnė visą laiką buvo apsupta debesų, tarsi nenorėdtų iš anksto parodyti viso savo grožio. Tik vienoje vietoje buvo pakankamai pavojinga, šlaito nuolydis siekė apie 70 laipsnių. Tik likus apie 50 metrų kopimo mes pagaliau pamatėm ją. Viršūnę pasiekėm 17 val. 17 min. Visi, kas užkopė, gavo šokolado, kurio buvo pakankamai daug. Atgal grįžom 21 val. 10 min. Žygio metu sutikom vos 4 lietuvius. Vakare laukė labai skani grikių košė su lašiniais.

 Šeštadienis, birželio 25 d. Pasidalinom į 3 grupeles. Kiekviena grupelė turėjo savo tikslą. Mūsų grupę sudarė 3 žmonės ir tikslas buvo pasiekti Rysy viršūnę (2503 m). Kelionę pradėjom 8 val. 20 min. Ėjom miškeliu ir apie 9 val. 18 min. radom mini pastogę, kurioje buvo sudėta įvairaus maisto maišų ir propano balionų. Pasirodo, kalnuose yra taip vadinamos „chatos“, kuriose žygeiviai gali užeiti, atsigerti šiltos arbatos, pavalgyti šilto maisto arba išsimiegoti. Kadangi yra pakankamai problemiška gabenti maistą taip aukštai, yra samdomi specialūs žmonės, kurie neša tuos maišus. Mažiausias svoris siekia apie 30 kg. Tik paskui pačioje „chatoje“ ant sienų pakabintoje nuotraukoje pamatėm vieno žmogaus nešimo rekordą – 122 kg. Maistas yra taip pat paliekamas ir dėl kitų priežasčių. Patys žygeiviai, kopdami į viršūnę, gali pakeliui užnešti į „chatą“ maisto. Už tai jie gauna nemokamai arbatos.

Ilgai nemąstydami, pačiupom 30 kg bulvių, 10 kg cukraus ir 6 l pieno. Kylant aukštyn oras atšalo, pūtė ledinis vėjas. Per 2 val. 30 min. pasiekėm „chatą“, pridavėm maistą ir gavom nemokamai arbatos. Nuo „chatos“ iki viršūnės liko 1 val. ėjimo. Maisto nešimas davė savo rezultatų, ir viršūnę pasiekėm... per 30 min – 12 val. 50 min. Pavojingų vietų buvo daugiau, negu kopiant į Krivan viršūnę. Šio kopimo metu, vos ne kas antras žmogus buvo lietuvis, kadangi šitas kalnas yra pakankamai populiarus tarp lietuvių. Taip pat įdomus dalykas yra tas – jog visiškai šalia šitos viršūnės praeina Lenkijos-Slovakijos valstybių siena. Suvalgę sąžiningai uždirbtą šokoladą, „chata“ pasiekėm per 22 min. Užsakėm sriubos, nupirkom suvenyrų ir patraukėm apačion. Apačia pasiekėm per 55 min.

Dar pasivaikščiojom po apylinkes, eidami link automobilių stovėjimo aikštelės, kur mūsų pasiimti atvažiavo mūsų grupės narys. Žygis baigėsi 16 val. 05 min. Aukštujų Tatrų kalnai dar neparodė viso savo grožio ir neatskleidė visų savo paslapčių. Kiekvienas žygio dalyvis liko sužavėtas neapsakomo grožio. Su kalnais neatsisveikinom, o pasakėm – iki susitikimo. Čia norisi grįžti dar ir dar...

Toliau laukė sunki kelionė namo, kuri sėkmingai baigėsi sekmadienį, birželio 27 dieną, 11 val. 30 min.

Viačeslavas