Stovykla prasidėjo atidarymo švente, kai buvo uždegtas didžiulis laužas ir iškelta stovyklos vėliava iš įvairiaspalvių balionų. Stovyklos tema ir pavadinimas „Elnara“ pagal Oriono žvaigždyno juostos vardą. Vėliau šia tema vaikai per piešimo pratybas bandė improvizuoti spalvomis ir formomis. Dailės gabumus vaikai treniravo labai netradicinėmis temomis. Pavyzdžiui, jie piešė mandalas, savo aurą. Kas gavosi, bus galima pamatyti vasaros seminare, kur bus surengta stovyklos piešinių paroda. Vyko ir fraktalinių piešinių pratybos, po kurių Tamara kiekvienam aiškino jų prasmę.
Stovyklos pradžia atrodė nelabai daug žadanti, nes pirmomis dienomis žliaugė lietus. Ant laužo pradėtas kepti dešreles dėl lietaus teko užpilti vandeniu ir tiesiog išvirti. Bet lietus buvo tik pradžios krikštas, nes greit orai pasitaisė ir atėjo karštos vasariškos dienos, todėl vaikai galėjo pramogauti šalia esančiame tvenkinyje. Buvo surengtos bemarškinių ir marškiniuotųjų futbolo varžybos. Kamuolį mėtė ir tinklinio mėgėjai. Kaip ir pridera jogiukams, kiekvieną rytą vaikai daro asanas. O vakarais vyksta tai-chi pratybos. Kasdien vaikai mokosi kažko naujo, pavyzdžiui, susipažino su kankliavimo paslaptimis, išmoko pinti juosteles, praktikavosi rašyti devanagari (sanskrito) raštu, atliko ekspertoperatorines praktikas ir t.t. Buvo surengtas talentų šou, taip pat jau tradiciniu tapęs lobių ieškojimas, kurio metu vaikų komandos pagal užduominas 3 valandas lakstė po teritoriją ieškodamos lobio. Tačiau galiausiai gavę žinutę iš Oriono gyventojų sanskrito kalba vaikai suprato, kad svarbiausia yra susivienyti ir lobį gavo ne viena komanda, o visi ir tik tada, kai visos komandos grįžo į stovyklavietę. Šį kartą lobis – ne saldumynai, o pakabučiai ant kaklo su įvairiais akmenėliais: koralais, lava, katės, tigro akimi ir pan. Rengiami dieniniai bei naktiniai žygiai į mišką. Vaikai turi ir šiek tiek laisvo laiko, kada gali pažaisti savo atsivežtų žaidimų. Švenčiami vaikų gimtadieniai. Tenka pasėdėti ratelyje prie laužo ir pasidalinti savo mintimis, padainuoti. Pakaitomis stovyklautojai atlieka ir tam tikras pareigas: budi virtuvėje, sergsti besimaudančius tvenkinyje, atneša vandens iš šulinio ir t.t. Visa diena pilna veiklos, bet vakare vis tiek miego nesinori... Dvyliktą valandą instruktoriai „varo“ visus miegoti, bet vyresnieji kartais tempia iki trečios  nakties besišnekučiuodami įdomiomis temomis. Ir kaip užmigsi, jei danguje ridenasi didžiulis auksinis Mėnulis, nušviečiantis visą stovyklavietę magiška šviesa.
  Stovyklos uždarymo dieną vaikai turėjo galimybę pasimėgauti kubilu, o vakare nuleidome stovyklos vėliavą bei kūrenome didžiulį laužą. Dar daugiau, liepos 6 d. proga grožėjomės Rimo leistais fejerverkais. Paskutinę naktį vaikams leidžiama nemiegoti, todėl vaikai siautėjo po stovyklą krėsdami išdaigas ir daugelis nuėjo miegoti tik prašvitus.