Panevėžyje – pirmoji Aukštesniojo kurso diplomantų laida

31 panevėžietis gavo Aukštesniojo kurso baigimo diplomą. Tai pirmoji Respublikinės jogos mokyklos dešimtokų laida mūsų mieste.

Šis įvykis tapo didele švente, juk nueita netrumpa kelio atkarpa, kupina Gėrio, Šviesos ir Meilės. Tame Kelyje buvo visko – ieškojimų ir atradimų, savęs pažinimo džiaugsmo ir skaudžių pamokų. Tačiau svarbiausia, kad laikydami savo rankose Diplomus, širdyje su meile galime ištarti sau – tai, koks šiandien esu, ką šiandien turiu, užsitarnavau rūpestingu savęs tobulinimo darbu. Gera, kad šiuo Keliu žengiame kartu, atsiremdami vienas į kito petį, jausdami draugo širdies šilumą, palaikymą ir paramą.

Galbūt dėl šio nuostabaus mus siejančio jausmo buvo ypač malonu atlikti Tamaros skirtą penkiadienio užduotį – namuose iš vakaro apgalvojus ir pasiruošus priemones, kitą dieną salėje, užsiėmimo metu, per 20 minučių pasirinktam žmogui padaryti atviruką.

Daugelis atvirukus skyrė ne vienam, o keliems draugams. Į savo kūrinius sudėjome jiems puoselėjamus šilčiausius jausmus ir linkėjimus, pabandėme juos išreikšti kūrybiškai, kiek leidžia sugebėjimai. Kadangi mūsų rankas vedžiojo meilė ir širdies kalba, atvirukai išėjo tokie šilti, kupini gėrio, šilumos ir šviesos, kad Diplomų gavimo dieną surengėme jų demonstravimo fotosesiją.

Įspūdingas buvo ir pats Diplomų įteikimas. Kiekvienas ėjome prie stalo ir traukėme bilietus, kurie buvo paslėpti iš raudono ir oranžinio popieriaus sulankstytose širdutėse ( jas visą dieną, negailėdamos savo laiko, lankstė Ramutė ir Neringa).

Atlikti dvi užduotis – atsakyti į bilieto klausimą ir pademonstruoti draugams bei Tamaros vadovaujamai egzaminų komisijai mėgstamiausią asaną – buvo galima nebūtinai rimtai, bet svarbiausia – kūrybiškai, išradingai ir nuoširdžiai.

Diplomą gavęs mokinys turėjo pereiti raudonu kilimu, užlipti ant pakylos, kuriai panaudojome salėje esančią senovinę skrynią, ir pasakyti kalbą. „Myliu“, „džiaugiuosi“, „dėkoju“ – be šių žodžių neišsivertė ne vienas diplomantas.

Viena labiausiai jaudinančių akimirkų buvo netikėtas Rūtos siurpizas. Mūsų kūrybingoji Rūtelė kiekvienam įteikė po savo rankų darbo maišelį-Švelnuką. Maišelyje buvo dovana – nuostabi pasaka apie Švelnukus. Ją perskaityti galite čia.

Penkiadienio baigimo ir Diplomų įteikimo šventę vainikavo fotosesija, balionų šėlsmas ir vaivorykštės spalvų vaišių stalas, nuo kurio pakilome tik po vidurnakčio.

Ačiū Tamarai už nuostabų penkiadienį, ačiū Ramutei už įspūdingą šventę, Gitai – už nuotraukas, o visiems mums – už bendrą kelionę pasirinktu nuostabiu šviesos, šilumos ir meilės Keliu.