Vienas iš stipriausių ir įspūdingiausių praeities miestų.Sostinė Ajutaja garsi šventyklų kompleksų gausa. Didžioji dalis senovinių šventyklų jau yra sunaikinta ir plyti tik jų griūvėsiai, tuo tarpu tarp istorinių šventyklų pamažu auga naujos statybos šiuolaikinės šventyklos. Ajutaja galima vadinti šventyklų ir Budų miestų, nes kiekviename žingsnyje įžengiama į naują šventyklą, pamatomos kitos Budos statulos akys.
Pasak legendos dievai, pavydėdami Ajutajai jos grožio, pasiuntė miestui karus ir negandas. Miestą sunaikino XVIII amžiuje kaimyninė šalis Birma, kuri miestą išplėšė, o po to sudegino. Niekas iki šių dienų negali pasakyti tikrosios šio puolimo priežasties, dažniausia versija, jog tai buvo padaryta iš pavydo. Mat Ajutaja buvo ne tik ekonominis, prekybos, klestėjimo centras, bet taipogi pamažu tapo svarbiu Budizmo branduoliu . Birmiečiai patys būdami budistais, įsiveržė į miestą ir nukirsdino visose šventyklose esančias Budų galvas, kurias po to užkasė po žeme. Sakoma, kad birmiečiai norėjo taip stipriai išniekinti šias žemes, kad jokia gyva dvasia jose gyventi nebegalėtų.
Tajai tiki, kad švenčiausia mūsų sielos dalis gyvena mūsų galvoje ir vadinasi Kwan, tuo tarpu pati nešvariausia mūsų sielos dalis gyvena ten, kur mūsų pėdos. Birmiečiai užkasdami Budos galvas po žeme, išniekino tai, kas yra švenčiausia tajams, tai yra žmonės savo pėdomis (nešvariausia dalimi) vaikščiojo po Budos galvas užkastas žemėje. Sakoma, kad gamta su tuo susitaikyti negalėjo ir medis pats savo šaknimis iškėlė Budos galvą į paviršių. Netgi šiomis dienomis galima justi vidines įtampas glūdinčias tarp tajų ir birmiečių.
Šalies oficiali religija budizmas, šios religijos siekėjų šalyje yra 95 %. Šalyje labai tolerantiškai žiūrima į kitų religijų atstovus ir galima rasti krikščioniškus, musulmoniškus maldos namus ir sinagogas. Šalyje yra daugiau nei 30 tūkstančių budistinių šventyklų, kuriose gyvena vienuoliai, atliekamos budistinės ceremonijos. Dauguma vienuolių kalba tik tai tajų kalba, labai nedidelė dalis moka anglų kalba, paprastai jau pažengę vienuoliai.
Moterys Tailande prie vienuolių liestis negali, netgi negali įdėmiai žiūrėti į akis, tuo tarpu vyrai gali bendrauti, liestis ir panašiai. Sakoma, kad moterys šiame gyvenime nušvisti negali, jos gali tik tai daryti gerus darbus, tikėdamosi, jog kitame gyvenime gims vyru ir nušvis. Tuo tarpu, pagal budistus,  kiekvienas vyras šiame gyvenime nušvitimą pasiekti gali.
Šventyklose galima atlikti budistinę ceremonija, kurios metu dedamas lotoso žiedas simbolizuoja mūsų sielą, augančią iš purvo į dangų, iš tamsos į šviesą, uždegama žvakė paruošia mūsų sielą bendravimui su Dievu, smilkalai siunčia mūsų mintis Dievui ir tris auksiukai, kuriuos klijuojame ant Budos statulų. Jeigu norime, kad mūsų kojos mus vestų teisingais keliais, klijuojame ant kojų; jeigu norime, kad mūsų rankos darytų tik tais gerus darbus, klijuojame ant rankų; jeigu norime, kad mūsų širdyje būti tik tai gražūs, šilti jausmai, klijuojame ant širdies; jeigu norime, kad mūsų lūpos kalbėtų tik tais gražius, teisingus žodžius, klijuojame ant lūpų; jeigu norime, kad galvoje gimtų tik tais gražios, pozityvios mintys, klijuojame ant galvos.