Pačiai sukurti papuošalą ir pasigaminti jį savo rankomis – nuostabus jausmas. Laimė jį išgyventi neseniai teko Panevėžio jogėms, keletą vakarų paskyrusioms stiklo dirbinių kūrybai.

 Už tokią neįkainojamą patirtį esame dėkingos amerikiečiui stiklo menininkui Markui Eckstrand, kuris jau keletą metų gyvena Panevėžyje, čia turi įsirengęs kūrybines dirbtuves. Markas mielai įsileido mus į svečius ir išpildė prašymą pamokyti stiklo meno.

 Užsidėjusios apsauginius akinius ir išklausiusios šeimininko patarimų bei pamokymų, sėdomės prie gausybe stiklo gabalų gabaliukų nukrauto stalo ir ėmėmės darbo.

 Buvo nuostabu panirti į dar niekada nepatirtą kūrybos procesą! Naudodamos įvairiaspalves, neįtikėtinų formų ir įvairių faktūrų stiklo šukeles galėjome susikurti tokius papuošalus, kokius tik įstengė mūsų fantazija.

 Rūpestingai, iš mažiausių gabaliukų tarsi mozaikos sudėliotus kūrinius – pakabukus, seges, auskarus – Marko nurodymu atsargiai sudėjome „kepti“ į specialią lydymo krosnį.  Atsisveikinusios su svetingu šeimininku, jo globai palikome aukštoje temperatūroje besilydančius savo „šedevrus“.

 Kitą dieną Markas mums įteikė tai, kas per naktį gimė krosnyje. Pamatyti galutinį savo darbo rezultatą buvo ne mažiau jaudinančios akimirkos negu išvakarėse vykęs pats kūrybos procesas.

 Stiklo menas tuo ir įdomus, kad niekada nežinai, kaip atrodys tavo pagamintas kūrinys, nes aukšta lydymo temperatūra gali jį labai smarkiai pakoreguoti. Markas sakė, kad įmanomas ir netikėtas efektas – kartais nelabai malonus, o kartais, atvirkščiai, netgi pranokstantis lūkesčius.

 Tačiau mums, pradžiamokslėms kūrėjoms, nusivilti neteko. Tikimės, kad mūsų kūrybinį procesą įamžinusios nuotraukos perteiks ir Jums tą nepaprastą nuotaiką, kurios malonumais mes pačios gyvensime dar ilgai.