Patandžali "Joga sutra"

Antroji dalis. SADHANAPADA ARBA APIE DVASINĘ MOKINYSTĘ

 Jogos discipliną (Krija jogą) sudaro askezė, šventraščių skaitymas ir pasiaukojimas Aukščiausiam Dievui (Išvarui). Jogos praktikos skirtos pasiekti samadhi (sąmoningumo) būseną ir pašalinti kančių priežastis. Penkios kančių priežastys: netinkamas supratimas, egoizmas, prisirišimas, pasibjaurėjimas ir gyvenimo troškimas.

 Netinkamas supratimas (avidja) – tai visų kitų kančios priežasčių (silpnų ar stiprių) šaltinis. Netinkamas supratimas – tai neamžino, nešvaraus, pikto, ne-Atmaniško laikymas amžinu, švariu, geru, Atmanišku.

Egoizmas – tai gebėjimo pažinti susitapatinimas su pažinimo instrumentu.

Prisirišimas (raga) – tai potraukis tam, kas teikia pasitenkinimą.

Pasibjaurėjimas – tai noras išvengti to, kas atneša nelaimes.

Begalinis noras gyventi yra toks stiprus, kad būdingas net išminčiams.

 Šios subtilios kančių priežastys turi būti pašalintos vystant priešingas savybes. Aktyvios kančių priežastys turi būti nugalėtos meditacijos (pasyviu) būdu. Elgesio pasekmės (karma) įsišaknijusios šiose kančių priežastyse ir jos turi būti sunaikintos šiame ir ateinančiuose įsikūnijimuose. Kol egzistuoja šaknis (karma), ji atneša vaisius – gimimą, gyvenimą ir patirtį. Jų (gimimo, gyvenimo ir patirties) vaisiai yra pasitenkinimas raba skausmas – tai priklauso nuo to, kas buvo priežastis – geradarystė ar yda. Išmintingajam viskas yra nelaimė, kelianti skausmą, kurį suteikia kaita, trukdžiai ir samskara (proto dariniai). Reikia išvengti to skausmo, kurio dar nėra.

Nelaimės, kurios galima išvengti, priežastis yra išorinio ir nematomojo pasaulių sujungimas, matančiojo ir matomojo susiliejimas. Matomasis objektyvus pasaulis sudarytas iš elementų ir jausmų, jis turi pažinimo, veiksmo ir ramybės prigimtį, jis tarnauja patirties bei susivokimo (išsivadavimo) tikslui. Savybių (gunų) laipteliai  - apibrėžti ir neapibrėžti, turintys skirtumų ir nerutintys. Matantysis (puruša) yra tik matymo sąmonė, kuri, nors ir yra švari, visgi mato per pakitusios sąmonės prizmę. Pats matomojo egzistavimas – tik dėl matančiojo. Nors matomasis (prakriti) ir dingsta tam, kuris pasiekia tikslą, bet visiškai nedingsta visiems kitiems. Matančiojo ir matomojo ryšys – tai matomų dalykų ir Matančiojo esmės pažinimo pagrindas. To priežastis yra nematymas (avidja). Matančiojo išvadavimas (kaivalja) yra matančiojo ir matomojo atsiskyrimo rezultatas, kuris pasiekiamas pašalinus nematymą.

Laisvės pasiekimo būdas yra nuolatinė atskyrimo (viveka) praktika. Galutinėje stadijoje jos nuolatinė išmintis septyneriopa. Jogos laiptelių praktikavimas panaikina nešvarą ir išminties (džnana) šviesa veda į atskyrimo (viveka) pažinimą. Jama (savikontrolė), nijama (griežtas reikalavimų laikymasis), asanos (jogos pozos), pranajama (kvėpavimo reguliavimas), pratjahara (jutimo organų reguliavimas ir atjungimas), dharana (dėmesio koncentravimas), dhjana (savistaba), samadhi (sąmoningas susikaupimas į save) – visa tai aštuoni jogos būdai.

Jamai (savikontrolei ir susilaikymui) priklauso ahimsa (neprievarta), satja (teisingumas), astėja (svetimo turto negeidimas), brahmačarja (skaistumas) ir aparigraha (dovanų atsisakymas). Šie penki įsakymai, neribojami žmogaus padėties, vietos, laiko arba aplinkybių, formuoja didįjį įstatymą (mahavratam).

Nijama (reikalavimų laikymasis) – tai šaučia (švara), santoša (pasitenkinimas), tapas (askezė), svadhiaja (raštų studijavimas) ir Išvara pranidhana (stabilus atsidavimas Išvarui).

Kai netinkamos mitys trikdo protą, reikia susikaupti į tai, kas joms priešinga (pratipakša-bhavana). Nes netinkamų minčių ir jausmų (kaip prievartos) išsipildymas, ruošimasis jas įgyvendinti  ar jų apmąstymas pasireiškia kaip noras, baimė ar apgaulė, ir tai atneša begalinį skausmą bei nelaimes, todėl reikia mąstyti apie priešingus dalykus.

Kai žmogus gyvena neprievarta (ahimsa), aplink jį kenksmingumo sumažėja.

Kai žmogus gyvena teisingume, jo elgesio pasekmės tampa jam pavaldžios.

Jei žmogus gyvena sąžiningai, jis gauna visus turtus. 

Jei žmogus gyvena skaistybėje, jis gauna jėgos.

Tas, kuris gyvena nesiekdamas turto, sužino, kokie buvo ir kokie bus jo įsikūnijimai.

Apsivalęs išeina iš kūno ir nutraukia su kitais kontaktą.

Pasitenkinimo rezultatas yra proto švara, vienkryptingumas, jausmų kontrolė ir gebėjimas matyti Atmaną. Aukščiausia laimė pasiekiama per pasitenkinimą esama padėtimi (santoša).

Per valančius veiksmus (tapas) stiprėja kūno ir jausmų jėga.

Per mokymąsi atsiranda bendrumas su Dievu, kuris pasireiškia jums labiausiai tinkančia forma.

Susivokimą (samadhi) galima pasiekti, jei visų savo veiksmų tikslu padarysi Viešpatį.

Asana, poza, turi būti stabili ir patogi. Tai pasiekiama pastangų mažinimu ir mąstymu apie Begalybę. Po to jau nebekliudo dvilypumas.

Kai visa tai įgyvendinta, tada ateina eilė pranajamai (įkvėpimo ir iškvėpimo reguliavimui). Pranajama būna išorinė, vidinė, nejudanti (ją reguliuoja erdvė, laikas ir kiekis, ji tampa ilga arba trumpa). Ketvirtoji pranajama, išeinanti už vidinės ir išorinės sferos ribų.

Taip protas tampa tinkamas susikaupimui (dharanai). Taip panaikinama kūno, kuris uždengia šviesą, įtaka protui. Atsijungimas (pratjahara) yra tai, dėl ko jausmai nekontaktuoja su savo objektais, bet paklūsta proto prigimčiai. Tai veda į visišką jausmų (indrijama) kontrolę.

Pirmoji dalis

Trečioji dali

Ketvirtoji dalis