Virabhadrasana – kario asana, kurią išmokstame jau pirmame penkiadienyje. O čia istorija apie šį galiūną, kuris gimė iš Dievo Šivos burnos.

Virabhadra yra viena iš dievo Šivos formų. Jį Šiva sukūrė tam, kad būtų sugriautas jo uošvio Dakšos aukojimas.

Daug šaltinių mini Šivos ir Dakšos nesutarimus. Kartą Dakša aplankė Šivą su dukra. Šiva padarė viską, ką turi padaryti namų šeimininkas, kad įtiktų svečiui ir patiktų žmonos tėvui, bet šis vis tiek liko nepatenkintas. Ir kitą kartą, kai dukra aplankė savo tėvą Dakšą, šis labai negražiai atsiliepė apie jos vyrą. O kai ji norėjo užstoti savo vyrą, tėvas išginė ją iš namų. Labai įžeista tokio tėvo elgesio Šivos žmona susidegino (vėliau Himavanas atgaivino ją ir jai buvo duotas Parvati vardas).

Apie žmonos mirtį sužinojęs Šiva prakeikė uošvį Dakšą, kad šis taptų garsiu kšatriju ir įvykdytų incestą su savo dukra. Todėl Dakša gimė Pračetų karalium. Jis surengė didžiulį aukojimą visiems dievams, išskyrus Šivą. Kai didis išminčius Dadhiča apie tai sužinojo, jis bandė įtikinti karalių, kad aukoti reikia ir Šivai, bet šis atsisakė. Tada išminčius prakeikė visus, kurie dalyvavo tokiame aukojime ir pakvietė Šivą, kuris tuoj ir pasirodė. Kartu su juo atėjo ir Parvati, kuri paprašė vyro sugriauti aukojimą.

Tam Šiva sutvėrė Virabhadrą “su tūkstančiu galvų, tūkstančiu akių, galingais pečiais, lyg ryškią ugnį, kuri ryja Visatą amžių pabaigoje, su iltimis ant galvos, nešantį sanhą, čakrą ir lanką, besispjaudantį liepsnomis”. Šiva liepė Virabhadrai sunaikinti Dakšos aukojimą. Parvati Virabhadrai pagelbėti sutvėrė Bhadrakali. Virabhadra atliko užduotį ir padarė daug žalos dievams. Jis išrovė Saulės dievui Surjai dantis ir akis, nukirto rankas ir liežuvį ugnies dievui Agni, paralyžavo Indros rankas, prispaudė Mėnulio dievą pirštu ir privertė Garudą pabėgti. Dakša, apimtas siaubo, nusilenkė Šivai ir pripažino savo kaltę. Šiva jam atleido ir paskyrė Dakšą Ganų vadovu.