Religinė meditacija yra žemiausias dvasinės meditacijos laiptelis, tai sudėtingų sąvokų - "Universalus psichinis Visatos laukas " ir "Neišreikšta" pakeitimas į paprastiems žmonėms suprantamą sąvoką "Dievas". Visais laikais skirtingų tautų religijų aukštesnieji kulto tarnautojai žinojo ir suprato šį skirtumą, bet nenorėdami gluminti eilinių dvasininkų ir paprastų tikinčiųjų, jie šias žinias slėpė ir saugojo kaip didelę paslaptį, o "dirbama" buvo su sąvoka "Dievas".

 Skirtingų tautų dievai arba vienas dievas turėjo vieną ar kelis vardus, o taip pat vieną ar keletą hipostazių - egzistavimo aspektų. Mes pateiksime labiausiai mūsų laikais kiekvienam prieinamą senovės indų religijos psichotechniką, kurią susistemino Indijos išminčius Čaitanja. Ši psichotechnika yra religinės atšakos – meilės kelio (Bhakti joga) - dalis, todėl ji rekomenduojama tikintiems į Dievą Krišną, norint "rasti laimę ir išsivadavimą".

Mes pateiksime Džapa meditaciją, vadovaudamiesi žinomo Indijos religinio lyderio Prabhupados rekomendacijomis.

Meditacija reiškia "minčių kontempliaciją", bet kontempliacija privalo turėti objektą. Norėdamas pabėgti nuo kasdienių protą apkraunančių rūpesčių tikintis žmogus turi pakilti virš materialaus lygmens, jis turi bandyti įsitvirtinti transcendentiniame dvasiniame lygmenyje, o tai galima pasiekti atliekant Džapa meditaciją, nuolat kartojant Dievo vardus, taip bendrauti su Juo. Kadangi Dievas - yra aukščiausias dvasinis lygmuo, tai tikintysis kartodamas Dievo vardus (Džapa meditacija) taip pat automatiškai patenka į dvasinį būties lygmenį.

Remiantis įvairiais religiniais raštais, Dievas turi daug vardų: Krišna, Rama, Viešpats, Dievas, Būda ir t.t. Dievo vardų kartojimas daro valomąjį poveikį ir pakelia žmogų iš materialinio lygmens į dvasinį, tuo pačiu keičia jo smegenų ir sąmonės būsenos architektoniką. Indijoje tikintys kartoja Dievo vardus per mantras. Sanskrito kalboje, "man" reiškia "protas", o "tra" reiškia "išlaisvinimas", taigi mantros – tai kartu ir transсendentinių garsų deriniai, išlaisvinantys protą nuo nerimo ir rūpesčių, sukuriantys ypatingą sąmonės "darbo" foną jo sužadėtuvėms su amžinybe.

Vedų literatūra "Kali - san tarana Upanišados" rekomenduoja maha mantrą. Šie šešiolika žodžių - Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare, Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare - ypatingai rekomenduojami naudoti Kali jugoje (kivirčų, rūpesčių ir veidmainysčių eroje). Vardas Krišna reiškia "visa pritraukiantis, viliojantis", vardas Rama - "viskam suteikiantis džiaugsmą", o Hare – tai kreipinys į tarnaujančio Dievui energiją. Taigi maha mantra reiškia: "O visa pritraukiantysis, o viskam suteikiantysis džiaugsmą Viešpatie, o Viešpaties energija, prašau, leisk man nuolankiai tarnauti tau".

Džapa meditacijos technika – tai maha mantros skaitymas naudojant rožinį, kurį sudaro 108 karoliukai, suverti ratu su šimtas devintu dideliu karoliuku viduryje, atstovaujančiu "Krišną". Pradedama nuo karoliuko, esančio iškart už jo. Suspaudus karoliuką nykščiu ir viduriniuoju pirštu, garsiai tariami maha mantros žodžiai. Ši mantra kartojama ant kiekvieno rožinio karoliuko, kol neprieinama prie didžiojo karoliuko, tada rožinis apverčiamas ir einama priešinga linkme. Ties didžiuoju karoliuku mantra neskaitoma ir per jį neperšokama.

Maha mantros skaitymas ties kiekvienu 108 rožinio karoliuku sudaro vieną “ratą” ir užtrunka apie penkias – septynias minutes. Kiekvienas mantros žodis tariamas aiškiai – tai labai svarbus džapa meditacijos momentas. Rekomenduojama džapa meditacijai skirt pusvalandį ryte ir pusvalandį vakare kiekvieną dieną, o rimtai praktikuojant - mažiausiai 16 ratų per dieną.

 Sistemingos džapa meditacijos praktikos, pagal Prabhupadą, padeda tikinčiajam greitai rasti laimę, ramybę ir vidinę harmoniją.
Mes norėtume pastebėti, kad įtaiga ir saviįtaiga turi didelę svarbą religijoje ir mūsų įprastame kasdieniniame gyvenime. Viskas viską įteigia. Užtenka televizijos vedėjui pasakyti: "Dabar mes jums parodysime garsų gydytoją, į kurį 10 sekundžių pažiūrėjęs žmogus taps sveikas", ir parodyt ekrane bet kurį iš gatvės pakviestą žmogų, kuris turės tiesiog tylėdamas pasėdėti 10 sekundžių, kaip mes sulauksim daug visiškai arba iš dalies pasveikusių nuo įvairiausių ligų. O lengvai įtaigai pasiduodantys (tokių 5-20%) sulaukia stebėtinų rezultatų, panašių į stebuklus, kurie jokiais kitais gydymo metodais nepasiekiami.

Jei žmogus kažkuo tiki, tai tikėjimas tampa objektyvia realybe, virsta šio žmogaus gyvenimu. Tokiu būdu galima materializuoti bet ką. Tai nėra taip paprasta, kaip mes pateikiame, tačiau tai būtina žinoti ir suprasti, kai mes kalbame apie religiją, apie tai kas joje yra tiesa, o kas išgalvota.

Taigi, remiantis mūsų teorija, bet kuris asmuo bet kurią fantaziją gali paversti tiesa ir objektyvia realybe, savo gyvenimu ir jį supančių žmonių gyvenimu.

Kad skaitytojas šiek tiek daugiau galėtų pamąstyti apie bendruosius Būties įstatymus, pateiksim straipsnio tekstą iš rusiško žurnalo "Chemija ir gyvenimas", "Gydyti - negydyti ...".

Gydytojai psichoneurologai turi du iš esmės skirtingus gydymo metodus, skirtus neurozių, pavyzdžiui, paniškos vorų ir pelių baimės, gydymui. Vieni mano, kad pacientas gali atsikratyti ligos tik supratęs ir susitaikęs su jos pirmine priežastimi, dažnai esančia giliai pasąmonėje; kiti yra įsitikinę, kad reikia tiesiog kovoti su negalavimo simptomais, įteigiant pacientui, kad jo baimės nepagrįstos.

Šių dviejų medicinos tendencijų ginčas atsirado seniai, tačiau liko tik žodiniu ginču, nes nebuvo įtikinamų įrodymų, kad vienas metodas pranašesnis už kitą.

Neseniai Kalifornijos universitete įvyko lyginamasis šių dviejų metodų patikrinimas, kuriame dalyvavo trys grupės ligonių po 30 žmonių.

 Eksperimento metu, kuris truko dvejus metus, vienos grupės pacientus gydė psichoanalizės metodu; kitos grupės ligoniams bandė pašalinti neurozės simptomus. Trečioji grupė buvo kontrolinė.

Na ir kokie rezultatai? Iki bandymo pabaigos abiejų eksperimentinių grupių ligonių sveikata pagerėjo vienodu lygiu. Be to, lygiai taip pat pagerėjo savijauta ir tų ligonių, kurių niekas niekaip negydė.

D. Kandyba “Aukštoji joga”