Padmasana – Lotoso poza

Padmasana – viena iš keturių asanų, kurias ”Hatha Joga Pradipika” ir dauguma kitų šaltinių vadina pačiomis pagrindinėmis. Jos įsisavinimas turi didelę reikšmę jogos praktikos sėkmei ir atlieka pakankamai svarbų vaidmenį Jogos terapijoje.

DĖMESIO! Vakarų šalių gyventojams Padmasanos mokymasis visada daugiau ar mažiau susijęs su kelių bei klubo sanarių traumomis. Tai įvyksta dėl trijų priežasčių:

• Bereikalingas skubėjimas siekiant atlikti pilną lotosą, tai visada tampa smurtu prieš savo kūną.
• Teisingos asanos atlikimo technikos nežinojimas.
• Dėmesio stoka tam, kas vyksta su kūnu treniruotės metu.

Pačios sunkiausios traumos atsiranda dėl visų trijų priežasčių kartu.

Pašalinus pirmąją priežastį, trečioji suvokiama žymiai aiškiau ir tada taip pat gali būti pašalinta. Jeigu besimokant šios asanos visas dėmesys bus nukreiptas į praktikos procesą, techninės klaidos bus lengvai pastebėtos ir pataisytos, nes kūnas pats jaučia, ką ir kaip reikia daryti, norint pasiekti norimą rezultatą.

Atlikimo technika.

Atsisėsti ant grindų, ištiesti kojas, išskėsti jas į skirtingas puses 45 laipsnių kampu. Per klubų sąnarius truputį pasilenkti taip, kad dubuo tiesių kojų atžvilgiu pakryptų į priekį. Pilvas tuo pačiu prisiglaudžia prie šlaunų. Patempti sėdmenis į viršų, šiek tiek patraukiant apatinius šlaunų paviršius išorėn ir „išskleidžiant“ tarpvietę ant žemės (1 pav.).

Ištiesti kūną vertikaliai, ištempti tiesų stuburą į viršų, atlošti pečius, padaryti vieną pilną įkvėpimą. Jo metu kelti praną iš žemės per tarpvietę centriniu kanalu į galvą, o iškvėpimo metu nukreipti ją į apačią – į pilvą, iš ten – į dubenį ir į kojas, priverčiant praną koncentruotis tankiais rutuliais kelių ir klubų sąnariuose. Jeigu tai nepavyksta per vieną kvėpavimo ciklą, galima atlikti keletą ciklų, jeigu reikia, galima sau padėti mudromis. Reikiamą efektą galima lengvai pasiekti, įkvepiant atliekant Mula-bandhą, jos metu atlikti standartinę Ašvini-mudros judesių seriją – keturi judesiai vyrams ir penki moterims. Toks energetinis sąnarių  paruošimas padeda išvengti traumų ir pagreitinti sąnarių būklės optimatizacijos procesą.

Prieš pradedant sekančias pratimo fazes, reikia žinoti: kojų sukryžiavimas Padmasanoje atliekamas ne tiek blauzdų susukimo į vidų per kelio sąnarį, kiek šlaunų rotacijos ( viršų  į išorę, apačią į vidų) per klubo sąnarius dėka. Reikia stengtis neužverti atskleistos žemyn tarpvietės, maksimaliai pasukti šlaunis išorėn, tuo pat metu atverti kirkšnis. Tai galima padaryti tik visiškai atpalaidavus klubų sritį ir įsivaizduojant klubų sąnariuose tuščią erdvę – kojos traukiamos nuo dubens su pasukimu išorėn (2 pav.).

Sulenkti dešinę koją per kelią iki stataus kampo, padėti jos pėdą išorine briauna ant grindų ir dar labiau atskleisti kirkšnį ir tarpvietę, išversti klubą išorėn, stengiantis padėti kelią ant grindų (3 pav.)

Stiprios įtampos kelyje neturėtų būti – darbas vyksta su klubo sąnariu. Keletą kartų įkvėpti. Įkvepiant kelti praną į galvą, iškvepiant – „pakuoti“ ją į dešiniosios kojos klubo sąnarį ir stengtis atpalaiduoti visus raumenis, kurie trukdo nuleisti kelią ant grindų, tuo pačiu metu įtempti tuos raumenis, kurie padeda keliui nusileisti ant grindų.

Kvėpavimo šildoma koja tarsi „ištirpsta“ per klubo sąnarį ir kelias atsigula ant grindų. Nė vieno iš sėdynkaulių nuo grindų neatplėšti. Galima labai atsargiai ir minkštai padėti sau rankomis (4 pav.). Ruošiantis mokytis Padmasanos tikslinga kurį laiką apsiriboti šia pratimo faze, daug kartų kartoti ją paeiliui abiem kojom ir kuo ilgiau išlaikyti pozą, siekti to, kad kelias galų gale stabiliai atsigultų ant grindų ir atpalaidavus jį nepasikeltų.

Iš 3-ios padėties patempti dešiniosios kojos pėdą prie tarpvietės, paimti ją rankomis ir pakelti aukščiau, stengiantis pasiekti kulnu pilvą ties bamba. Būtina nepamiršti: blauzda lengvai pasisuka į vidų, jeigu koja VISIŠKAI sulenkta per kelią. Jeigu koja nesulenkta visiškai, tai pernelyg didelės pastangos išsukti blauzdą į vidų gali baigtis trauma.

Tam, kad kulnas lengvai paliestų pilvą, reikia šlaunį kuo daugiau nuvesti į dešinę ir dar stipriau išsukti ją į išorę. Minkštai priartinti dešiniąją šlaunį prie kairiosios ir tvarkingai padėti dešniąją pėdą padu aukštyn į kairiojo klubo sąnario sulinkimo vietą (5 pav).

Padėti dešninį kelią ant grindų (6 pav.). Kai šita padėtis taps įprasta, galima bandyti suvesti abiejų kojų kelius, remiantis rankomis į grindis už dubens ir lenkiantis į priekį per klubo sąnarius (7 pav.)

Išsitiesti ir be rankų pagalbos užfiksuoti paskutinę padėtį – tik kojų ir liemens įtempimo dėka. Atlikti vieną pilną kvėpavimą. Atsipalaiduoti ir pakartoti tris priešpaskutines fazes su kairiąja koja, nenuimant dešiniosios pėdos nuo kairiosios šlaunies. Pradėti reikia nuo kairios pėdos patempimo prie bambos (8 pav.). Galų gale kojos taps sukryžiuotos, pėdos gulės ant priešingų šlaunų, keliai – ant grindų. Reikia dar kartą pasilenkti į priekį, patempti sėdmenis į viršų ir atverti tarpvietę prie žemės.

Išsitiesti, padėti rankų plaštakas ant kojų kelių, ištiesti pečius, praplėsti krutinę ir atsipalaiduoti, nepriekaištingai išsaugant galutinę kūno padėtį. Jeigu viršutinės kojos kelias  truputį pasikels - nieko baisaus. Tai neturi jokios reikšmės ir gali būti pašalinta šiek tek tempiant šlaunis į skirtingas puses. Be to pėdos truputį nuslys vidun ir galbūt kulnai susilies, t.y. lotosas pasidarys ne labai „gilus“. Per laiką treniruojantis „lotoso gilinimas“ taps labai paprastas, keliai lies grindis, pėdos išsikiš už šlaunų ir kabės virš grindų (9 pav.).

Visos šios asanos fazės turi būti pakartotos į kitą pusę, pradedant kairiosios kojos sulenkimu ir baigiant tokios pat laiko trukmės galutinės pozos išlaikymu. Tas, kuriam Padmasana kol kas yra persunki, tegul pakeičia ją  Vadžrasana, kuriuo nors Sidhasanos variantu arba Sukhasana.

Veikimas. Padmasana ypač gerai veikia gydant visas įmanomas kojų sąnarių ligas ir reumatinį sindromą. Yra daugybė mudrų ir pranajamų, kurios turi būti atliekamos viename iš Padmasanos variante. Be to, kai kurios meditacinės technikos, ypač susijusios su labai galingomis energijomi, galinčiomis nusviesti kūną arba pakelti jį nuo grindų, praktikuojamos lotoso pozoje. Gera stuburo būklė -  būtina teisingo dvasinio tobulėjimo procesų eigos sąlyga. Todėl tiek daug dėmesio skiriama asanoms, kurios pašalina defektus ir išsaugo stuburo jaunystę. Be to, padmasana energetiškai yra maksimaliai uždara kūno padėtis, dėl to pranos bangos tekėjimas šioje asanoje jaučiamas ypač ryškiai. Štai kodėl ją galima taikyti mokantis suvokti energetinius fenomenus subtiliame kūne bei juos atitinkančius pojūčius fiziniame kūne.

Pagal Svami Šivananda “Jogos terapija” 200