Šri Mata Amritanandamaja Devi (Amma) (1953) tapo tikru dieviškos meilės ir atjautos įsikūnijimu. Kiekvieną savo gyvenimo akimirką Ama skiria kenčiančios žmonijos gydymui. Ji atėjo į pasaulį kaip šviesos ir gėrio tarpininkas, visur žadinantis dieviškąją žmonių širdžių dalelę. Nesavanaudiškas tarnavimas yra jos gyvenimo ir misijos pagrindas.

Nuo 1979 metų žmonės pradėjo eiti pas Amą prašydami dvasinių patarimų ir greitai jos paprastas gyvenamasis būstas tapo tikra piligrimystės vieta, kurioje kiekvienas galėjo gauti pagalbos. 1981-82 metais buvo įkurtas Matos Amritanandamajos („nemirtingosios palaimos motina“) Ašramas ir mokykla. Savo ašrame Ama priima visus kenčiančius, reiškia jiems begalinę meilę ir padeda šviesa. Vieni čia ateina tam, kad išspręstų savo problemas, kiti tam, kad rastų tikrąjį dvasios kelią.

Pagrindinis „Amritapuri“ ašramas ir Amritanandamajos rezidencija yra netoli Valikavu kaimo, pačiame gražiausioje pietinės Indijos Keralos valstijoje. Kerala vadinama „Dievų šalimi“. Pagal padavimą, būtent čia ant kosminės gyvatės guli Višnus, visa ko Dievas globėjas. Amritapuri ašramas – dvasios oazė, Meilės ir Šviesos šaltinis, traukiantis šimtus ieškotojų.

Ašramas užima palyginti mažai vietos. Jo teritorijoje yra dengta salė meditacijoms ir bhadžanams, šešiaaukštis šventyklų kompleksas, kuriame vyksta daršanai ir susitikimai su Amači. Yra keli pagalbiniai pastatai, kuriuose yra ašramo tarnybos: ajurvedos klinika, techninė tarnyba, virtuvė ir valgykla, biblioteka, parduotuvė ir kt. Priešais įėjimą į ašramą stovi du šešiolikos aukštų viešbučio – bendrabučio korpusai, o šalia jų - baseinas.

Ašramas gali priimti iki tūkstančio piligrimų, bet gyvenimo sąlygos čia labai paprastos. Maistas kaip ir dera ašramams – vegetariškas. Yra indiška ir europietiška virtuvė.

Mata Amritanandamaja reguliariai važinėja po Indijos miestus, o taip pat ir kitas šalis. Todėl, jei norite vykti į Amritapuri, kad pakliūtumėte į ypatingą Amos daršanos atmosferą, iš anksto pasitikslinkite jos kelionių grafiką.

Ji skiria daug dėmesio dvasinėms praktikoms – meditacijai, bhadžanams, savanoriškam darbui kitų labui, nes ji tai laiko geriausiu keliu pasiekti vidinę taiką ir harmoniją.

Diena ašrame prasideda nuo Arčano - 108 Dievo Motinos vardų giedojimo, ir tęsiasi praktikuojant jogą arba meditaciją, studijuojant šventraščius, užsiimant karma joga ir ilsintis. Kai kada Ama žmonėms kalba dvesinėmis temomis.

Kai Amači ašrame – kasrytą būna daršanas. O vakarais ji veda bhadžanus. Per apeigas, kurias ji pati veda, Ama gieda, kalba mantras ir atsiduodama religinei ektazei, impulsyviai pakelia rankas į dangų, šaukdama Dievo vardus. Dalyviai ekstatišką būseną pasiekia per Devi Bhavą, kai Amači apsirengia specialiais rūbais, užsideda karūną ie įeina į transą, parodydama savimi Deivės motinos simbolį. Amos atliekami bhadžanai – vieni stipriausių momentų susitinkant su ja. Dalyviai jaučia bhakti būseną, ir iš jų akių ima plūsti džiaugsmo ašaros. Daugeliui tai gilių meditacinių išgyvenimų metas.

Amači atjauta tikrai begalinė. Bet Ama turi ir rūstų veidą. Ji be kalbų priima tuos, kurie atėjo ją pamatyti, o tiems, kurie pasirįžo būti jos mokiniais, ji tampa reiklia ir griežta dvasios mokytoja.

Amači tiki, kad kelias į išsivadavimą – tai susitaikymo ir paklusimo kelias, ir tik atidavęs save dievui mokinys gali kontroliuoti savo ego.

Video