Vegetacinė, arba autonominė, nervų sistema reguliuoja vidaus organų veiklą. Ji valdo širdį, kraujagysles, žarnyną, inkstus, įvairias liaukas.Visi šie organai veikia visiškai nepriklausomai nuo  sąmoningos žmogaus veiklos. Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpatinė nervų sistema, paruošianti organizmą stresinėms situacijoms, kurioms reikia budrumo, ir parasimpatinė sistema.

 Tai pagrindinė nervinio audinio ląstelė, perduodanti ir gaminanti informaciją, duodanti ir perduodanti impulsus. Ją sudaro ląstelės kūnas su ataugomis, kurios jungiasi su kitais neuronais ir taip perduoda impulsus. Pagal ląstelės kūno formą neuronai gali būti rutulio, daugiasienio, žvaigždės, piramidės formos. Priklausomai nuo ataugų gali būti vienapolės, dvipolės ir daugiapolės. Neuronai neatsigamina ir nesudaugina, taigi bendras neuronų skaičius organizme toks pat nuo labai ankstyvo amžiaus.

 Neuronų aksonus su kitais neuronais jungia sinapsės, kurios palaiko kontaktą ne tiek per fizinį sąlytį, kiek per cheminių mediatorių veiklą. Tarp du neuronus jungiančių paviršių yra itin mažas tarpsinapsinis plyšys. Impulsai visada perduodami viena kryptimi ir atgal negrįžta.