• Guru

    Хочешь получить задание от Учителя ?

Загрузка ... Загрузка ...

Где сейчас Учитель?

Планеты сегодня

Аудиозаписи

2022.10.10
Ришон-ле-Цион
Обсуждение практик. Обмен качествами. Распределение плазмы
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Плазменные практики. Экспертная чувствительность. Творческая деятельность
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Поэтапные действия на площадке

Проект ЖИТЬ ЗДОРОВО

Respublikinė Jogos Mokykla   
Facebook/RJM    Youtube/RJM   Instagram/RJM

MOKSLINĖS PRIELAIDOS ENERGETINEI MEDICINAI

Gydome, bet dažnai neišgydome. Manęs tokia situacija nestebina. Juk iki šiol mes neturime sveikatos teorijos, nes modernus mokslas nesugeba atsakyti į klausimus:“Kas yra žmogus?“,“Kas yra sveikas žmogus?“ ir „Kas yra sergantis žmogus?“ Tad kaip galima išspręsti sveikatos ir nesveikatos problemas?! Visų pirma reiktų atsakyti į klausimą: “Kas yra gyvybė, iš kur ji?“ Juk nepažindami kokios nors mašinos nesugebėsime ją išsaugoti ar pataisyti.

 Hipokratas sakė: “Pašalinsi priežastį, liga išeis“. Nežinodami priežasties, negalime jos pašalinti! Todėl dažniausiai gydome diagnozes. Kartais net penkias ar šešias diagnozes – visą ligų puokštę. Ką rodo tokios diagnozės – „dirgliosios žarnos sindromas“, „lėtinio nuovargio sindromas“ ir panašios? Kokia jų etiologija? Ar žinome, kas sudirgino žarnas? Kur pirmapradė priežastis? Pavyzdys galėtų būti alergija. Ar tikrai kalčiausi kažkokie alergenai? Kodėl esantys jų veikimo lauke vieni suserga, o kiti ne? Gal ne „alergenus“ reikia naikinti ar jų vengti, koreguoti organizmo reakciją į juos. Kiekviena medžiaga, tarp jų ir alergenai, skleidžia elektromagnetines bangas. Gal nustačius bangų dažnius galima neutralizuoti šias bangas organizme? Arba pakeisti rezonuojančių organizme bangų dažnį? Tegu tai būna klausimai, į kuriuos galėtų atsakyti energinė medicina.

Kai Francas Antonas Mesmeris 1830-1860 metais ėmė įrodinėti, kad žmogus skleidžia magnetinius fluidus, fizikai jį smerkė, negalėdami savo matavimo metodais patvirtinti, jog organizmai turi juos supantį energetinį lauką. Vadinamieji mesmerizmo efektai buvo taikomi cirko numeriams, o tirti jų sąsajas su žmogaus sąmone ėmėsi filosofai. Dabar Mesmerį galima vadinti energetinės medicinos pradininku. Jo idėjos suderinamos su reliatyvumo teorija, kvantine mechanika ir postmoderniąja fizika. Tačiau iki to prieita tik žingsnis po žingsnio. Faktai rodo, kad naujoms mokslo idėjoms dažnai tenka laukti, kol ateina jų pripažinimo laikas.

Pirmiausia XX a. pradžioje žmogaus paviršiaus buvo užrašyti širdies ir smegenų skleidžiami elektroniniai laukai: EKG ir EEG. Apie šeštąjį dešimtmetį panaudojant magnetometrą nustatyta, kad elektrinei srovei tekant per žmogaus kūno audinius aplinkui sukuriamas elektromagnetinis laukas. Atsirado įvairiausi elektromagnetinio gydymo metodai. Nevardysiu jų bei kitų elektroterapijos būdų; jie nekelia diskusijų. Tačiau skeptikai tebeabejoja virgulininkų biolokacine praktika, levitacija arba vieno žmogaus energijos perdavimu kitam, ypač per didelį atstumą (nors televizoriaus valdymas per atstumą nieko nestebina). Virgulės, aišku, pasisuka ne kažkokių nežemiškų jėgų veikiamos. Virgulininko minčių energetinė informacija per jo rankas ir Virgulę išspinduliuojama į aplinką ar tiriamąjį objektą ir akimirksniu, kaip aidas, grįžta vibracinis atsakas, kuris pasiekęs mūsų pasąmonę rezonuojasi Virgulės judesiais. Dabar energiniams laukams registruoti naudojami metodai, besiremiantys Kirlianų išradimais – fotografijomis, atliktomis aukštos įtampos elektromagnetiniame lauke, siekiant užfiksuoti gyvą kūną supančiuose energiniuose laukuose. Tam taikomas dr. V. Mendelio bei kitų autorių metodikos.

1Tačiau didžiausią pripažinimą turi Peterburgo mokslininko Konstantino Korotkovo metodas, kuris išretintame dujų lauke fiksuoja gyvo organizmo švytėjimą ir skaitmenine forma vertina užregistruotus elektronų, fotonų ir jonų emisijos videosignalus. Juos kompiuterio programa pateikia skaitmenine forma, t.y. leidžia kiekybiškai įvertinti (1pav.). Taip gaunamas auros vaizdas, kurį galėdavo matyti tik išrinktieji. Ji turi holografinę erdvinę struktūrą su visu diapazonu vibracijų – nuo žemiausių iki aukščiausių. Auros kartogramoje pateikiami organizmo ir atskirų organų parametrai. Jie parodo pokyčius sutrikus homeostazei, esant stresui, fiziniam nuovargiui ar kūno išsekimui. Todėl tinka masiškai tirti rizikos grupės žmones, stebėti įvairių gydymo metodų, fizinių ir mentalinių treniruočių poveikį ir kt. Korotkovo metodika jau sėkmingai taikoma žmogaus bioenergetinei būklei įvertinti arba, pavyzdžiui, kontroliuoti sportininkų fizinius krūvius, kai nustačius elektrodeficito zonas energiniai potencialai padidinami ir pasiekiami aukštesni rezultatai.

 Šiais metais medicinos spaudoje pateikta informacija apie japono Hitishi Okamura tyrimų rezultatus, kurie parodė, kad visi žmonės švyti – tik vieni ryškiau, kiti mažiau. Tačiau šviesos emisija, sklindanti iš žmogaus, labai silpna – apie 1000 kartų silpnesnis nei matymas, o fotonus galima identifikuoti tik labai jautria kamera. Švytėjimas buvo ryškesnis veido srityje. Paaiškėjo, kad ryškumas mažiausias apie 10 val. ryto, po to ima didėti, o nuo 16 val. vėl mažėja. Tai, jo nuomone, siejasi su mūsų medžiagų apykaita ir biologiniu laikrodžiu. Šis fenomenas aiškinamas tuo, kad žmogų supa biofotonų laukas.

Biofotonų lauko buvimą pirmasis moksliškai įrodė dr. Fritz Albert Popp 1974 metais. Pagal jį biofotonai yra lazerinės prigimties ir kyla iš DNR. Jos struktūra primena spiralę, kuri, nuolat susitraukdama ir išsiplėsdama, sukelia vibracijas. Jų dažnis siekia net keletą milijonų hercų (panašaus dažnio yra mobilieji telefonai). Pasirodė, kad kiekvieno susitraukimo išmetamas vienas fonas – šviesos dalelytė. Ji neša informaciją, prilygstančią daugiau nei 4 megabaitams, apie virsmus, tuo momentu vykstančius DNR struktūroje. Informacija teka dviem kryptimis: iš DNR fotonas ją perduoda kitiems biofotonamas, sudarantiems strūkturizuotą šviesos lauką, kuris mus supa, produkuoja, saugoja ir atgamina informaciją, reguliuojančią mūsų biologinius procesus. Gavęs informaciją, fotonas grįžta ir perduoda ją ląstelėms – į mūsų matrikso šviesai laidžias molekules. Informacija šviesos greičiu pasklinda po visą kūną, pasiekia kiekvieną ląstelę, aktyvuoja ar slopina metabolinis procesus. Taip žmogaus organizmo funkcionavimas priklauso nuo jį supančio energetinio biofotonų lauko. Dr. Dietrich Klinghardt net įsivaizduoja, kad nukreipus į biofotonų lauką šviesos informaciją, pvz., apie kokią nors maisto medžiagą, kūnas reaguos panašiai, tarsi būtų gavęs tikrą maistą.

Ho (1998), Schwartz (1990) tyrė kinų čiguno (QiGong) meistrų rankų spinduliavimą spektroskopiniu SQUID aparatu. Atliekant pratimus, tiriamajam pasiekus meditacinę būklę (užregistruotas padidėjęs smegenų aktyvumas), žymiai sustiprėjo iš rankų plintanti šiluma dėl infraraudonųjų spindulių radiacijos ir išryškėdavo elektromagnetinės bangos; jų vibracijų dažnis svyravo nuo 0,3 iki 30 Hz, bet dažniausiai buvo 7-8 Hz (Zimmerman, 1990; 2 pav.).

2

Geim (1999) įrodė, kad magnetiniame lauke žmogaus pirštai įgyja magnetinių savybių. Tai paaiškina senai žinomo gydymo rankomis, neliečiant kūno, poveikį (Reiki, poliarinės terapijos, čigun, Tai-Či ir kt. metodai). Tapo aišku, kad būtent mažo dažnio ir galingumo elektriniai ar elektromagnetiniai laukai sukelia atsaką molekuliniame lygyje, tampa trigeriais receptoriams, kurie moduliuoja biologines struktūras (Blank ir kt., 1987). Maži elektromagnetiniai laukai sukelia didelius ląstelių pokyčius – tvirtino ir Nobelio premijos laureatas Gilman (1997). Tai paneigia požiūrį, kad iš išorės elektrinėmis ar elektromagnetinėmis bangomis paveikti giliai esančius organus bei audinius galima tik taikant galingus elektrinius laukus, siekiant įveikti didelę odos ir audinių varžą. Elektroakupunktūros, homeopatijos, aromaterapijos specialistų empirinė patirtis rodo, kad siekiamas rezultatas gaunamas taikant mažas energijas. Adey (1996) ląstelių bendravimą subatominiame, energiniame, elektromagnetiniame lauke prilygina šnabždėjimui. Galima įsivaizduoti, kokią reikšmę klinikinei medicinai turėtų ląstelių kalbos kodų žinojimas.

Daugelį klausimų, tarp jų ir visatos atsiradimą bei sandarą, bando aiškinti kvantinė fizika. Įrodyta, kad materijos ir energijos struktūriniame lygyje esantis kvantas patvirtina jų tarpusavio virsmo viena į kitą galimybę. Vis labiau pripažįstama kvantinė medicina, kuri sutapatinama su vibracine ar energine informacine medicina. Ji pagrįsta faktais, kad visi gyvų organizmų biologiniai procesai susiję su išorės ar vidaus energiniais-informaciniais laukais.

Žodį „energija“ mes dažnai vartojame sakydami, jog „žmogus turi daug energijos“ ar „ligonio energija visiškai išsekusi“. Apkabinę mylimą žmogų jaučiame, kaip papildome vienas kitą energetiškai. Ir be tiesioginio  sąlyčio bendraujant – stebint  arba kalbant – vyksta energinis pasikeitimas šviesos ir garso vibracijomis. Mūsų emocijos ir mintys, ištarti žodžiai ir ketinimai yra tam tikro dažnio banginė energinė informacija, kurią jau galima tirti, pritaikant kvantinės fizikos metodus. Aišku, kodėl žodžiais išreikštos mintys ar norai materializuojasi asmenų, kuriems yra adresuotos, informaciniam-energiniame lauke, paveikia augalus ir gyvūnus, kodėl gydytojo žodis ar psichoterapiniai metodai turi energinį poveikį pacientui. Ne veltui Rytuose sakoma, kad „dauguma ligų nuo galvos“, t.y. psichosomatinės kilmės. 1990 metais Nobelio premijos laureatas Francis Crick, tirdamas neuronus, įrodė, kad sąmonė yra bendro žmogaus, kaip energinio kūno, dalis. Vis didesnį pripažinimą turinti psichoneuroimonologija patvirtina sąmonės ir pasąmonės ryšius su visomis organizmo fiziologinėmis sistemomis.

Tačiau susiduriame su probleminiu klausimu: „Kas yra toji energija, iš kur ji atsiranda?“ Tokios problemos neturėjo ir neturi Indijos, Kinijos, Tibeto ir kitų Rytų šalių tradicinė medicina. Žmogus suprantamas kaip visatos dalis – mikrokosmas, kaip kūno, proto ir sielos vienybė. Pripažįstama, kad yra visatos gyvybinė energija – Praną (indų), qi (kinų). Būtent ji suteikia gyvybę, ir palaiko viso mūsų organizmo ir atskirų ląstelių funkcionavimą. Šią gyvybės energiją apie šeštąjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį moksliškai tyrė dr. Vilhelmas Reichas. Jis paskelbė, kad atrado orgoną – energiją, kuri yra erdvėje ir mūsų viduje. Būtent ji palaiko mūsų vitališkumą, nuo jos priklauso atskirų organų bei imuninės sistemos veikla. Reichas ne tik išmatavo  tą energiją, bet ir sukūrė orgono akumuliatorių, kuriuo galima pašalinti energijos trūkumą. Įdomu, kad pripažindamas, jog neįmanoma apibūdinti orgono energijos, Reichas pateikia jos charakteristiką, kuri neprieštarauja indų ar kinų filosofijai. Vitalinė energija yra visur, net vakuume, nuolat juda lygiomis ar pulsuojančiomis bangomis. Ji yra terpė elektromagnetiniams ir gravitaciniams fenomenams bei šviesos sklidimui. Deja, Reicho darbų JAV medicininė visuomenė ne tik nepripažino, bet jį apkaltino žmonių dezinformavimu, uždraudė naudoti jo sukurtą prietaisą, be to, surado būdų jį apkaltinti ir nuteisti. 1957 jis mirė kalėjime. Nuo 1960 metų atsirado nemažai mokslininkų, kurie patvirtino Reicho teiginius, sukūrė energijos matuoklius, įrodė galimybę gerą energiją suteikti, pavyzdžiui, obuoliams ir kt.

Galima tvirtinti, kad būtent informacinis-energinis pasikeitimas tarp žmogaus organizmo ir aplinkos sąlygoja jo funkcionavimo ir sveikatos kokybę. Sveikatos nebuvimas – energinės pusiausvyros sutrikimas. Subtiliais diagnostikos būdais galima jį bei jo priežastis nustatyti ir koreguoti natūraliomis priemonėmis. Visa gamta turi tą pačią vibracinę kilmę. Viskas, kas yra gamtoje, tinka gydyti. Tai gyvybinė visatos energija, kurią pasiimame kvėpuodami ir priimame visu kūnu su jame esančiais energiniais kanalais, turinčius bioaktyvius (akupunktūros) taškus, tinkamas maistas, kurio esmė ne baltymų, angliavandenių ar kitų medžiagų kiekis bei kalorijos, o energetika, t.y.  kvantinės maisto ir prieskonių savybės (pagrįstai sakoma, kad „maistas yra vaistas“), energiją kaupiantys fiziniai pratimai (joga, čigun, Tai-Či) ir daug terapinių metodų – akupunktūra, masažas ir kt., vaistingosios žolės, kvapų, garsų, mineralinių medžiagų bei spalvų terapija, meditacija, mantros. Įrodyta, kad Mahariši transcendentinė joga sėkmingai gali būti taikoma esant lėtinėms neišgydomoms ligoms. Vienas principų – išvalymas (ir fizinis, ir dvasinis). Juk negaminame valgio nešvariame inde! Ar galime tikėtis, kad ligonį, kurio kūnas ir protas užteršti, teigiamai paveiks gydymo priemonės?

Šiuolaikinė medicina reikalauja įrodymų, tuo tarsi paneigdama empirinę, tūkstančiais metų sukauptą ir gyvenimo patikrintą praktiką, moksliškai apmąstytą ir nukreiptą į ligų priežastis, dažnai atsirandančias dėl pažeistos žmogaus ir gamtos harmonijos. Tačiau mokslas nestovi vietoje. Per pastaruosius dešimt ar penkerius metus atrasta, ar net per savaitę atrandama tiek naujovių, kad ne visi spėja apie jas sužinoti. Elektronikos amžiaus atradimai biologams suteikia galimybę pažvelgti į gyvo audinio struktūrą bei funkciją subtilesniame lygyje ir suprasti,  kaip energija bei informacija cirkuliuoja gyvame organizme (A. Szent-Gyorgyj, R. O. Becker, H, Frohlich, D. Ingber, KJ Plenta, D. S. Coffey ir kitų darbai).

3Nobelio premijos laureatas Szent-Gyorgy anksčiau įrodęs, kad baltymai yra puslaidininkiai, 1988 metais paskelbė, jog molekulės bendrauja ne liesdamos viena kitą, o energetiškai elektromagnetiniame lauke, kuris kartu su organizmo skysčiais formuoja struktūras, pernešančias energiją. Šiandien jau ląstelę  suprantame kitaip – kaip gyvą matriksą, turintį elektroninių ir fotoninių savybių. Vadovėliuose ląstelė dar vaizduojama su branduoliu viduje, tačiau didelio galingumo elektroniniais mikroskopais matoma žymiai sudėtingesnė.  Ją užpildo gausybė skaidulų ir skaidulėlių. Jie sudaro citoskeletą, dar vadinamą citoplazminiu matriksu, kuris rišasi su branduoliu, jo matriksu ir genetiniais elementais jame, o per ląstelės membraną, turinčią skystų kristalų savybių – su aplinkiniu jungiamuoju audiniu, sudarančiu tarpląstelinį matriksą (3 pav.). Pastarasis susijęs  su mūsų kūne išplitusiu jungiamuoju audiniu (Plenta ir Coffey, 1991; Oachman 1994). Visas matriksas yra trasi vibruojantis tinklas, kurio virpesius pasisekė išmatuoti ir išanalizuoti. Kiekviena ląstelė komunikuoja su kitomis ir nuolat gauna informaciją apie bet kurios kūno dalies aktyvumą, kad galėtų dinamiškai pritaikyti savo veiklą. Prisilietus rankomis prie kūno paviršiaus informacija iš epidermio ląstelių per jų ryšius su odos ir poodės jungiamuoju audiniu automatiškai perduodama į mūsų energoinformacinį tinklą – integruotą jungiamojo audinio sistemą. Buvo manyta, kad vidinės informacijos perdavimo kelias ir reguliavimo funkcija vyksta elektriniu (per nervų sistemą) ir cheminiu (hormonais ir kt.) keliu. Šiuo metu mokslas įrodė, kad yra ir kitas kelias, daug spartesnis – per matriksą.

Rusų mokslininkai 1993 metais paskelbė infražemų gyvų objektų spinduliuotės matavimų rezultatus, kurie patvirtino organų ir sistemų tarpusavio komunikaciją molekuliniame, ląsteliniame ir organiniame lygiuose. Komunikacija vyksta per vibracinius (elektromagnetinius) signalus. Tai milimetrinio, infraraudonojo ir matomojo spektro diapazono žemo intensyvumo, moduliuotų infražemų dažnių bangos. Nustatyta, kad bet kurio sveiko organo ar audinio signalai visada vienodi, o pakenktų skiriasi priklausomai nuo pakenkimo laipsnio. Sukurtas kompleksinis informacinės-banginės diagnostikos metodas  ir minėtas bangas, kurios imituoja sveikų ląstelių signalus, generuojanti aparatūra (E.A. Kalmikova, G.E. Zacharova, M.A. Kitajeva, A.E. Bessonov ir kt.). Klinikiniai tyrimai parodė, kad dirbtinis spinduliavimas neveikia normalių ląstelių, o sergančiose sužadina elektromagnetinį rezonansą, kuriam vykstant savireguliacijos būdu atnaujinama informacinė-energinė homeostazė.

 Kaip matriksu sklinda signalai?

Pirmiausia ląstelė guli ant polimerinio glikoproteinų sluoksnio, kuris yra idealus informacijos nešiklis. Išimtinis vaidmuo priskiriamas jungiamajam audiniui, kuris supa kiekvieną ląstelę, sudaro apvalkalus raumenims, nervams, kraujagyslėms, limfiniams takams, kaulams. Jo struktūros apie 70 procentų sudaro halogenas. Juo, kaip puslaidininkiu, šviesos greičiu cirkuliuoja ląstelių bei organų elektromagnetiniai signalai. Tad turime tarsi dvigubą nervinę sistemą, tik pastaroji, perinervinė, neša signalą iki tam tikro taško, kaip nervai, įeinantys į raumenį, o informaciją išplatina į kiekvieną kūno tašką.

 Matriksas, sausgyslės, raiščiai, kaulai, ląstelių membranų lipidai turi skystų kristalų savybių ir kartu kaip visi kristalai – pjezoelektrinių savybių, t.y. kai jie suspaudžiami ar įtempiami, gali generuoti elektrinius laukus. Be to, molekulės turi spiralių formą ir išsidėsčiusios tam tikra tvarka veikia kaip antenos, išsiųsdamos ir absorbuodamos signalus, kuriais reguliuojamos svarbiausios branduolio, citoplazmos ir tarpląstelinio matrikso funkcijos. Kieto kūno fizikos dėsniais įrodyta, kad audinių, ląstelių ir branduolių architektonika atitinka tensegricinės sistemos bruožus. Galimi ir tokie matrikso fenomenai kaip superlaidumas, superadiacija, superfluorascencija (Oschman ir Oschman, 1977; Sermonti, 1995).  Neabejotina, kad minėtos matrikso savybės suteikia plačią galimybę reguliuoti organizmo apsigynimo reakcijas – nukreipti į pradžią.

Būtina pabrėžti organizme esančio vandens (skysčių) komunikuojančią svarbą. Gerai žinomi japonų mokslininko Emoto atlikti užšaldyto vandens kristalų tyrimai įrodo, kaip vanduo priima informaciją ir ją atsimena, kaip jis gali keistis pagal gautą programą. Kiekviena matrikso skaidulėlė ir ląstelėje, ir už jos  ar branduolyje apsupta organizuotų vandens molekulių sluoksniu (turinčių panašių į lazerį savybių) ir tarnauja kaip kanalas energijai tekėti; elektronams per skaidulas, protonams per vandens molekulių sluoksnį (Ho ir Knight, 1994). Be abejo, visos kraujagyslės taip pat perneša energinį krūvį. Anksčiau išvardytais atradimais remdamasis KJ Plenta ir D.S. Coffey (1991) pateikė įrodymus, kaip funkcionuoja organizmas esant normaliai būklei ir ligos metu. Kiekviena ląstelė, audinys ar organas turi savo rezonansinį dažnį, kuris koordinuoja jų funkcijas. Būtent tai ir paaiškina galimybę gauti terapinį poveikį atitinkamo dažnio bangomis.

44 pav. Pavaizduota, kaip elektromagnetinės energijos fonas (ar, pavyzdžiui, hormono, feromono molekulė) per ląstelės membranos receptorius sukelia ištisą kaskadą pokyčių, kurie padidina ląstelės aktyvumą, inicijuoja, pagreitina ar slopina įvairius procesus (J.L. Oschman, 2000). Atitinkama energetinė informacija žaibiškai išplinta per tarpląstelinį matriksą. Mitogeniniai tyrimai parodė, kad labai svarbus yra elektromagnetinių bangų dažnis: pavyzdžiui, 3 Hz pulsuojantis magnetinis laukas sumažina, o 60 Hz – padidina kalcio jonų patekimo į ląsteles intensyvumą. Nobelio premijos laureatas Furchgott ir kt. (1998) nustatė, kaip elektromagnetiniai laukai daro įtaką laisvųjų radikalų susidarymo procesams. Neabejoju, kad biomedicinai daug naujo suteiks torzinių laukų, fantomų ir panašių reiškinių fizikiniai tyrimai (Akimov ir kt.).

Žmogaus organizme išplitęs energinis tarpusavio ryšių tinklas glaudžiai susijęs su energiniais centrais – čakromis, kurių energiniai potencialai jau registruojami. Tačiau daugelis akademinių medikų dėl inertiškumo ir konservatyvumo nepriima to, kas praktiškai seniai įrodyta. Norėtųsi tikėti, kad nauji žmogaus anatomijos ir fiziologijos vadovėliai neapsiribos tik nervų, kraujagyslių ir limfinės sistemų pavaizdavimu, bet vietą ras energinė sistema. Mūsų dienomis naujos technologijos sėkmingai praplečia kai kurių senovinių metodų galimybes, Kaip pavyzdį galima pateikti akupunktūrą. Ją taikant veikiami energiniai kanalai – vienas  svarbiausių žmogaus kūno elektroninių tinklų, kuris apima kiekvieną ląstelę ir net jos branduolį. Folio, Šimelio, Gotovskij ar kt. sukurta biorezonansinės diagnostikos  ir gydymo kompiuterinė sistema tiesiogiai įrodo energinės medicinos buvimą ir veiksmingumą. Pirmiausiai per akupunktūros taškus galima nustatyti, kokių organų elektromagnetiniai virpesiai-bangos yra patologiniai. „Pasiunčiant“ normalaus dažnio elektromagnetines bangas pasiekiamas rezonansinis poveikis, įsijungia autoreguliaciniai mechanizmai ir koreguojasi atitinkamo organo ar audinio vibracijos. Ir dar, galima parinkti homeopatinius vaistus, nustatyti jų tinkamumą ir optimalią dozę. Kaip žinome, medikamentinė medžiaga yra taip praskiedžiama, kad nebelieka pačios cheminės substancijos. Tai kas veikia? Veikia likusi atmintis apie ją t.y. kopija. Atsiranda galimybė molekulinę informaciją apie vaistą „įkelti“ tiesiai į norimą struktūrą. Gal netrukus vietoje tablečių vartosime vandenines  ar kitokias cheminių vaistų kopijas. Tai būtų viena iš energoinformacinės terapijos formų.

Apibendrinant peršasi išvada, kad šiuolaikinė medicina turi peržengti ribą, kuri ją skyrė nuo tradicinės Rytų šalių medicinos. Pastaroji, kurią madinga priskirti alternatyviajai ar papildomajai medicinai, neabejoju, jog bus integruota į moderniąją mediciną, tačiau ne kaip abiejų medicinų suma, o kaip lygiavertė konkretaus ligonio gydymo taktikos dalis. Integracija turi pakeisti gydytojo klinikinio mąstymo būdą ir sukurti sistemą, kuri padėtų išsaugoti žmonių sveikatą, koreguotų premorbidinius sutrikimus, garantuotų individualų holistinį požiūrį į ligonį, gydytų ne ligas, ne jų pasekmes, o šalintų pirminę priežastį. Tikiu, kad bus atsigręžta į energinę mediciną – ateities mediciną.

Akademikas J. Brėdikis

“Biologinė medicina”, 2009 m. rugsėjis

Literatūra:

  1. Bessonov A.E., Kalmikova E.A., Konyagin B.A. Informational Medicine: state, tendencies, problems/First international Forum for Informational Medicine. Sofia, 1998
  2. The Desktop Guid to Complementary and Alternatyve Medicine. An evidence – based aproach. Ed. E.Ernst, M.H. Pittler, B. Wider. Mosby Elsevier, 2006
  3. Korotkov K. Measuring Energy Fields. Backbone publishing comp.. 2004
  4. Masaru Emoto LOVE THYSELF. The Message from Water III… Hay Houswe. Inc., 2006 New Scientist July 26, 2006
  5. Okamura H. In Life Science july 22, 2009
  6. ORGONELAB ORG tinklapis
  7. Oschman J.L. Energy medicine. The scientific Basis. Churcchill Livingstone. 2000
  8. Teorija ir praktika fizkult 2002, 6, 40-42. t.p. 2003, 3, 26.
  9. The Desktop Guide to Complementary and Alternatyve Medicine. An evidence – based aproach. Ed. E.Ernst, M.H. Pittler, B. Wider. Mosby Elsevier, 2006

Ačiū Marytei ir Daivutei