Pagrindiniai Jogos principai

Pagrindiniai jogos principai

Pirmasis mus pasiekęs Jogos aprašymas – klasikinis veikalas – “Joga Sutra”, kurį parašė joginas ir išminčius Patandžali, gyvęnes antrame amžiuje prieš mūsų erą. Patandžali apibendrino daugelio Jogos mokyklų ir mokytojų išmintį ir mokymus, sudėliodamas juos į tam tikrą sistemą, į aštuonis etapus ar pakopas, kurios ir šiandien žinomos kaip aštuonlypis Jogos kelias arba Klasikinė Joga.

8 KLASIKINĖS JOGOS PAKOPOS:

I. JAMA

Tai moraliniai etiniai principai, kurie pagal savo prigimtį ir esmę yra universalūs, lengvai suprantami visiems vyrams ir visosm moterims, nepriklausomai nuo amžiaus ar tautybės. Jie išmoko mus apgalvoti kiekvieną savo veiksmą, įvertinti jį penkių pricipų pagalba ir priimti tinkamą sprendimą. Jamą sudaro penki moraliniai – etiniai principai:

1.1. ACHIMSA
Tai pats svarbiausias moralinis Jamos principas. Tiesiogiai jis reiškia “nekenk”, “nežudyk”, “neprievartauk”. Tačiau Achimsa turi žymiai platesnę prasmę. Šis principas ne tik moko mus neskleisti blogio savais poelgiais, žodžiais ir mintimis, bet ir pripildo mus pakantumu ir meile. Praktikuojantis Achimsą išsivaduoja iš baimės ir pykčio, užleisdamas vietą supratimui ir atlaidumui. Praktikuojant šį principą supranti, kad kenkdamas kitam, tu kenki pats sau, nes visi mes esame dalys vieno didelio ir sudėtingo organizmo.

1.2. SATJA
Tiesioginis vertimas iš sanskrito kalbos – “teisingumas”. Šis principas nusako mūsų minčių, žodžių ir veiksmų teisingumą ir vientisumą. Laikantis šio principo mes išmokstame kalbėti tai, ką galvojame ir daryti tai, ką kalbame. Mes neprieštaraujame patys sau ir randame santarvę su savimi, neapgaudinėdami ne tik aplinkinių, bet ir patys savęs. Satja išlaisvina mūsų gyvenimą nuo melo, paskalų, barnių ir paniekos. Tačiau visuomet reikia prisiminti, kad Satja principas neturi pažeisti Achimsa principo. Jei mūsų tiesa skaudina kitą žmogų, visuomet reikia pagalvoti ar verta ją ištarti.

1.3. ASTĖJA
Šis principas reiškia “nevogti”. Jis sako, kad nevalia geisti svetimo ir savintis tau nepriklausančių daiktų, minčių ir nuopelnų. Tačiau negalima pamiršti, kad šio principo laikymąsis negali prieštarauti aukščiau minėtiems Achimsa ir Satja principams.

1.4. APARIGRACHA
Šis principas reiškia “nekaupti”, “nepriimti dovanų”. Praktikuodamas Aparigrachą, joginas išmoksta nepriklausyti nuo materialių vertybių. Tuomet viskas, ko ištiesų jam reikia, ateina be didesnių pastangų ir reikiamu momentu. Na, o kiekviena gaunama dovana pririša gavėją įvairiais daugiau ar mažiau juntamais įsipareigojimais prie dovanos teikėjo. Todėl, norint išlikti laisviems nuo įvairių nereikalingų prisirišimų ir įsipareigojimų, dovanų geriau neteikti ir nepriimti. Tačiau, jei dovanos nepriėmimas įskaudintų dovanos davėją, tuomet reikia susimąstyti, kuriuo principu šioje situacijoje reikėtų vadovautis: Achimsa ar Aparigracha.

1.5. BRACHMAČARJA
Brachmačarja sąvoka nusako susilaikymą, seksualinės energijos kontrolę. Šis principas neliepia mums praktikuoti atsiskyrėlio gyvenimą, jis mus moko kontroliuoti savo aistras bei seksualinę energiją. Daugelis Indijos išminčių buvo vedę ir turėjo vaikų. Brachmačarja principas neliepia vengti socialinių ir moralinių įsipareigojimų. Jis draudžia betikslį seksualinės energijos švaistymą. Praktikuojant šį principą, mes tampame gyvibingi, energingi ir išsiugdome stiprų intelektą. Brachmačarja – išminties kelias.

II. NIJAMA

Jeigu Jamos principai mums sakė, ko nereikėtų daryti, einant dvasinio tobulėjimo keliu, tai Nijama nusako, kokie veiksmai pagreitintų dvasinę evoliuciją. Nijama – tai vidinės disciplinos principai, kurių yra penki:

2.1. ŠAUČA
Šis principas savyje talpina švaros sąvoką – kūno ir proto. Jis realizuojamas dviem keliais : Bachja ir Abchjantara. Bachja – išorinė švara. Tai ne tik aplinkos, kurioje gyvename, švara, ne tik kūno ir aprangos švara, bet šis principas Jogoje apima ir maisto, kurį valgome ir kalbos švarą. Abchjantara nusako vidinę švarą. Tai moralinės švaros auklėjimas savyje. Šis procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmasis – tai neigiamų emocijų, poelgių išgyvendinimas. Šiame etape mes atsikratome baimės, pykčio, pavydo. Praktikuojant šį principą mūsų gyvenimas tampa švarus nuo paskalų, intrigų ir melo. Antrasis etapas – tai skatinimas savyje teigiamų emocijų, tokių kaip džiaugsmas, draugiškumas, atvirumas, žvalumas, kurios ir formuoja mūsų teigiamus poelgius.

2.2. SANTOŠA
Tai principas, nusakantis pasitenkinimą. Praktikuojan Santošą mes suprantam savus esminius poreikius, išmokstam priimti iš gyvenimo tai, ką jis mums duoda ir išnaudoti visas teikiamas mums galimybes, neliūdint dėl to, ko neturime. Įsisavinus šį principą joginui viskas gyvenime vyksta lyg savaime ir tai padeda išlaikyti proto pusiausvyrą.

2.3. TAPAS
Tai vidinės ugnies palaikymo principas. Mūsų vidinė ugnis suteikia mums jėgų, siekiant savo užsibrėžto tikslo. Tik stiprios valios pastangomis praktikuojanysis tapma stiprus savo kūnu ir protu, tampa tvirtas ir išmintingas.

2.4. SVADCHIAJA
Šis principas savyje talpina savišvietos sampratą. Tai ne tik filosofiniai pokalbiai, skaitymas, savo gyvenimo tikslo suvokimas. Svadchiaja mums siūlo pažinti įvairias filosofines ir religines sistemas, susipažinti su įvairiais moksliniais pasiekimais ir pan.

2.5. IŠVARA PRANIDCHANA
Šis principas moko mus visus savo veiksmus ir visas valios pastangas nukreipti ir paskirti savo Aukščiausiam Tikslui. Kiekvienas žmogus turės savą tikslą, kurį jis atrado praktikuojan Svadchiaja. Ir kiekvieno žmogaus tikslai yra skirtingi, tačiau kelias link šio tikslo visuomet kupinas meilės ir išminties, kuris ir daro mus kur kas tobulesniais, nei buvome. Tuomet ir pats Gyvenimas tampa mums Mokytoju.

III. ASANA

Daugelis iš mūsų jau ne pirmą kartą girdime šį sanskrito žodį, reiškiantį ”poza”, t.y. kūno padėtį. Ir ne vienam ji asocijuojasi su mankšta ar net akrobatiniais pratimais. Tačiau Asanos praktika nėra tik fizinis darbas su kūnu. Asanos praktika nėra skirta raumenų auginimui. Bet, neatsižvelgiant į tai, ji daro mūsų kūną elastingą, stiprų, energingą, greitą ir gražų. Joginui kūnas – tai instrumentas, padedantis keliauti dvasinio tobulėjimo link. Ir kaip kiekvienas muzikos virtuozas savo meistriškumą pasiekia tik puikiai įvaldydamas instrumentą, taip ir joginas gali pasiekti meistriškumą tik puikiai įvaldydamas savąjį instrumentą – savo fizinį kūną. Asanos praktikuojanįjį ne tik išgydo nuo įvairių negalių, ne tik sustiprina fizinį kūną, bet ir stabilizuoja psichiką, lavina gebėjimą koncentruotis, stiprina valią ir ryžtą. Ir be visų šių nuostabių dalykų, kuriuos Asanų praktika dovanoja mūsų fiziniam kūnui ir psichikai , ji yra neatsiejama mūsų dvasinio kelio dalis. Asanos paruošia mus aukštesniems Jogos etapams. Sakoma, kad pradžioje buvo išdirbta 8.400.000 asanų, kurios atitiko visos individo evoliucijos sąmonės būsenas. Šios asanos simbolizavo visą evoliucijos procesą – nuo pačių paprasčiausių gyvybės formų iki žmogaus, pažinusio savąjį “Aš” ir suvokusio visatos struktūrą bei dėsnius. Ir buvo teigiama, kad žmogus, praktikuodamas visas šias asanas, galėjo per vieną inkarnaciją pereiti visą evoliucijos laikotarpį, perkeldamas savo sąmonę iš vienos būsenos į kitą. Tačiau laikas ėjo ir didieji rišos bei joginai modifikavo šias asanas ir kiekis jų buvo stipriai sumažintas. Iki mūsų laikų yra išlikę tik keli šimtai asanų, iš kurių 84 asanos turi tikslius aprašymus ir paaiškinimus. Šių asanų pilnai užtenka šiuolaikiniam žmogui, norinčiam užsiimti Jogos praktika. Asana – tai trečioji Klasikinės Jogos pakopa, kurią praktikuojant nereikia aplenkti pirmų dviejų – Jamos ir Nijamos ir kuri paruoš mus ketvirtąjai pakopai – Pranajamai.

IV. PRANAJAMA

Įvaldžius Asanos praktiką, mes galime pereiti prie sekančio etapo – Pranajamos. Pranajama – tai ketvirtoji klasikinės Jogos pakopa. Jogų supratimu Prana, plačiąja šio žodžio prasme – energetinis visa ko pagrindas. Visos energijos: mechaninė, šiluminė, elektromagnetinė, atominė, o taip pat ir gyvų būtybių energija – tai tik Pranos išraiškos. Nors dažnai terminas Prana naudojamas norint nusakyti kvėpavimo praktiką ar tiesiog kalbant apie gyvybinę energiją. Pranajama – tai nėra tik įkvėpimai ir iškvėpimai tam tikru ritmu. Tai energetinių srautų pajautimas. Pajutus energetinius srautus adeptas mokosi juos kontroliuoti ir valdyti. Tai daug dėmesingumo ir susikaupimo reikalaujantis procesas. Pranajamos praktikos metu vystosi labai jautrūs mūsų kūno organai, tokie, kaip trachėja, bronchai, plaučiai ir diafragma. Įvaldžius ketvirtąją Jogos pakopą joginai sustiprina nervų sistemą, įgauna emocinę pusiausvyrą bei gali reikiamą laiką išlaikyti koncentraciją. XVII a. išminčius Kariba Ekken apie Pranajamą rašė :” Jei Jūs norite rasti dvasinę pusiausvyrą, pirmiausiai jums reikia išmokti valdyti savo kvėpavimą. Kai kvėpavimas kontroliuojamas – širdis rami. Tačiau padrikas kvėpavimas sutrikdo širdies pusiausvyrą. Todėl pirmiausiai sureguliuokite savo kvėpavimą. Tai suminkštins Jūsų būdą ir nuramins Dvasią. “ Taigi, išmokęs kontroliuoti savo kvėpavimą, adeptas gali suvaldyti ir savo jausmus bei emocijas. O tai ir yra perėjimas prie sekančios Jogos pakopos – Pratjaharos.

V. PRATJAHARA

Pratjahara – tai penktoji klasikinės Jogos pakopa, su kuria prasideda praktikos daugiau vidinės, nei išorinės. Tai praktika, perkelianti mus į Radža Jogą, kuri savu laiku Indijoje buvo prieinama tik brachmanų kastai. Pratjahara – tai proto išvadavimas iš juslinių objektų. Kitais žodžiais tariant, Pratjahara – tai savų jutimų, jausmų kontrolė. Praktikuodamas Pratjaharą, joginas išsivaduoja nuo tamsos, nežinios, melo bei pykčio, skatindamas savyje visa kas šviesu ir švaru, o tai suteikia protui aiškumo. Aiškus protas ir sutelkti jausmai ir pojūčiai leidžia adeptui pereiti prie sekančios pakopos – Dharanos.

VI. DHARANA

Dharana, tai proto sutelkimas ties vienu objektu ar viena mintimi. Tai proto koncentracija. Jei mes pakankamai ilgą laiką (12 sek.) išlaikysime šią proto koncentraciją ir sutelkimą ties vienu objektu, tuomet natūraliai pasieksim meditaciją. Pats žodis Dharana kilęs iš sanskrito žodžio “Dhri”, kuris reiškia “laikyti. Taigi Dharana reiškia proto koncentraciją ties pasirinktu objektu. Ir jei mes šią koncentraciją išlaikysime 12 sek., tuomet pereisim prie sekančios pakopos, Dhianos.

VII. DHIANA

Dhiana – tai meditacija. Tai rami, budri, stiprios koncentracijos būsena, kurios metu į mūsų sąmonės lauką įsilieja naujos žinios ar spontaniški vaizdiniai. Ši būsena galima tik esant švariam, ramiam protui. Meditacija – tai susiliejimas su meditacijos objektu. Meditacija įvyksta, jei mes išlaikome 12 dharanų, t.y. 144 sek arba 2 min. 24 sek. Ir nors atrodo, kad ją galima pasiekti labai greitai, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų protas yra labai paslankus ir greitas. Todėl tik labai gerai įvaldžius Pratjaharą galima žengti toliau, link Dharanos, Dhianos ir Samadhi.

VIII. SAMADHI

Tai pilnatvės ir visumos būsena. Kai mes meditacijos metu susijungiame su savo esatim, su Pasaulio sąmone. Kai “aš” ir “pasaulis” tampame vienu. Kai “aš” ir “Dievas” tampame vienu. Samadhi – tai susiliejimas, tai pilnatinė JOGA. Tai aukščiausia meditacijos būsena, kuomet koncentracijos objektu pasirenkam Dievą.