• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Kur Mokytojas Dabar?

Planetos šiandien

Audio įrašai

2022.10.10
Ришон-ле-Цион
Обсуждение практик. Обмен качествами. Распределение плазмы
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Плазменные практики. Экспертная чувствительность. Творческая деятельность
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Поэтапные действия на площадке

Projektas GYVENTI GERA

Respublikinė Jogos Mokykla   
Facebook/RJM    Youtube/RJM   Instagram/RJM

Šokis, kuris gydo

„Jeigu negali girdėti savo širdies, pradėk šokti, tuomet ji plaks taip greitai, kad bus neįmanoma jos neišgirsti“. Šokis – daugiau nei judesys. Tai – keitimosi kelias, praktika atpalaiduojanti asmens slaptąsias galias, suvienijanti kūną, protą, sielą ir jausmus.

oldkingdomdancersŠokis egzistavo visais laikais ir visose kultūrose. Tai – viena seniausių žmogaus jausmų išraiškos formų. Pirmiausia „šokio terapeutais“ galime laikyti šamanus, kurie nevaržydami judesių praktikavo ritualinius šokius, transą. Būtent tokius šokius šokantis žmogus visiškai atsipalaiduoja ir atsikrato įtampos.

Šokis turėjo ir socialinių ir sakralinių funkcijų. Deja, Vakaruose šokis neteko šventumo. Manoma, kad atėjus krikščionybei, atitrauktas dėmesys nuo kūno, nes jis pradėtas laikyti nuodėmingu. Mes ilgai buvom mokomi, kad nesame „kūnas“, todėl pradėjome su juo kovoti. Rytuose, priešingai, jogos filosofija, įvairūs mokytojai sako: naudokitės kūnu, mylėkite jį, bet nesitapatinkite su juo, nes nesate vien kūnas.

Šokio ir judesio terapija atsirado tik 6 – 8 dešimtmetyje. Pagrindinė aksioma, kuria vadovaujasi šokio terapeutai, – kūnas, protas ir siela yra viena, jie veikia išvien. Judesys – žmogaus vidinio pasaulio atspindys, kurį tyrinėdami galime geriau save pažinti.

Šokio, kaip meno, tikslas – sukurti meno kūrinį. Šokio, kaip terapijos, tikslas – judesiu padėti „išgyti“. Menas gimsta, kai yra daug energijos ir ją reikia kur nors padėti. Terapija, priešingai, reikalinga, kai žmogus neturi energijos, kai ji kažkur uždaryta ir guli ant širdies tarsi akmuo. Savas kūnas – geriausia priemonė padėti energijai transformuotis.

Kūno įtampa atspindi emocinę būklę

Nė vienas vaikas neišmoksta vaikščioti neparkritęs. Kūnui įvaldyti, išmokti koordinuoti reikia daug laiko ir pastangų. Toks mokymasis vyksta labai harmoningai. Kodėl? Vaikas dar nemoka kalbėti, todėl viską išreiškia motorika. Bręstant santykis su kūnu pasikeičia – jis tampa nebe toks svarbus, antraeilis. Pavargę geriame kavą ar arbatą, kad pakeltume tonusą, nors kūnas mums sako ką kitą. Kūna dažniausiai pajaučiame tik sirgdami, – kai nebelieka kito pasirinkimo, kad būtų išgirstas, jis siunčia žinutę per ligą. Tačiau santykį su kūnu reikėtų kurti kur kas anksčiau. Pabandykite atsigulti ant nugaros, užsimerkti ir savo dėmesiu perbėgti per kiekvieną kūno dalį. Pajuskite, kas vyksta jūsų viduje, kaip jaučiasi kiekviena kūno dalis ar organas. Galbūt kažkur jaučiate įtampą? Gal kažkur skauda? Kokius signalus jums siunčia kūnas? Ko prašo? Ar jis sukaustytas, sustingęs, įsibaiminęs, o gal priešingai – jame skamba muzika? Ar jūsų kūnas jaučia, ar jis susijęs su širdimi? Ką jis kalba?

Kūne neturėtų būti emocinių blokų, mazgų, užsistovėjusių nuoskaudų. Psichoanalitinės terapijos atstovai V. Raich ir A. Lauren teigia, kad tarp raumenų ir psichikos būklės yra glaudus ryšys. Kūno įtampa atspindi psichikos įtampą, o atpalaidavus konkrečius raumenis, galima „išgyti“. Iš pradžių turi atsipalaiduoti kūnas, tik tada galės atsiplauiduoti protas, po to ir širdis ir jausmų pasaulis.

Šokio ir judesio terapija išjudina praeities „užtvankas“ (fizines, protines, emocines), kad jūsų upė tekėtų laisvai ir nevaržomai.

Šokis parodo silpniausias vietas

Kai kuriuose kultūrose tikima, kad žmogaus kūnu teka energija. Sveiko asmens ši energija teka nenutrūkstamai ir laisvai, todėl jam šokant judesiai būna erdvūs ir nevaržomi, judesys nubanguoja per visą kūną, niekur nestrigdamas. Jei žmogus turi problemų, gali būti, kad jo kūne yra „kamščių“, kurie neleidžia energijai laisvai tekėti. Tuomet judesiai būna laužyti ir kampuoti. Šokant galima dirbti su tokiomis vietomis, keičiant judesį veikti psichikos būseną ir taip gydytis.greenmandancespirals

Šokis nėra vien kūno judesys. Kūno kalba pasako tai, ko balsu galbūt niekada nepasakytume, ji padeda atskleisti problemas, kurias reikia suvokti ir išspręsti. Šokis terapijoje naudojamas kaip savigydos priemonė. Pati terapija, terapeutas yra bejėgiai, jei žmogus neprisiima atsakomybės, jei nebūna atviras pokyčiams ir nesiryžta susitikti su savo šviesa ar šešėliais. Terapeutas yra vedlys, kuris būna šalia ir padeda priimti naują patirtį. Jis pateikia formų, sukuria atmosferą, kuriomis žmogus gali gydytis pats. Palaipsniui, didėjant kūno saviraiškai, stiprėjant proto, jausmų ir kūno ryšiui, asmuo atsiveria ir didesnėms psichologinių pokyčių galimybėms. Kiekvienas pats pasirenka, kokiu tempu, kiek ir kaip jam atsiskleisti. Šokio ir judesio terapijos mokytojas A. Giršonas sako: „Niekas kitas nenugyvens tavo gyvenimo, niekas kitas nesušoks tavo šokio – tik tu pats“. Juk sveikas žmogus – ne esybė, o procesas, ne daiktavardis, bet veiksmažodis, ne upė, bet tekėjimas.

Šokio terapijos užsiėmimuose dažnai improvizuojama (žodis kilęs iš italų kalbos žodžio improvviso „staigus, netikėtas“ ). Tai yra tai, ko mes neplanuojam, kas kyla spontaniškai. Ji susijusi su laisve rinktis iš galimybių, egzistuojančių šiuo momentu. Šokyje tai tarsi kūno mąstymo forma. Tam reikalingas gebėjimas girdėti savo kūną, erdvę, partnerius, paisyti jų. Improvizacija suteikia progą pabandyti, koks galite būti dar, padeda išmėginti skirtingą elgesį, kurti naują santykį su savo problemomis, atpalaiduoti energiją, užsistovėjusias mintis, kurios trukdo gyventi.

Suvienija moteriškumą ir vyriškumą

Kiekvienas žmogus turi dvi puses – moterišką ir vyrišką. Vyriška ir moteriška energija skiriasi ir tai reikia gerbti. Vyriškoji pusė – tai jūsų ryžtas žengti tolyn, apsaugoti, ieškoti būdų, kaip įgyvendinti savo idėjas. Tai yra veiksmas, tikslo siekimas, rezultatas. Vyriška energija – stipri, veržli, aštri. Moteriškas pradas gimdo naujas idėjas ir gyvybės formas. Jis yra kūrybinės prigimties, švelnus, labiau pasyvus nei aktyvus.

Visi turime moteriškumo ir vyriškumo. Moters dominuoja moteriška energija, bet ji turi mokėti pasinaudoti ir vyriška energija, kai to reikia. Tai yra mokėjimas pasakyti „ne“ ir „taip“, mokėjimas pasirinkti, realizuoti. Vyrai taip pat turi mokėti naudotis savo moteriška energija, kitap pavargtų  gyventi.

Tam tikri šokio metodai padeda šias dvi puses suderinti, surasti tarp jų pusiausvyrą. Pamėginkite kada nors užsimerkęs pašokti tik kairiąja kūno dalimi, po to dešiniąja ir pabaigoje jas sujungti. Ar pastebėjote skirtumą? Kokie kilo jausmai?

Šokdami mes galime

  • atrasti naują gyvenimo patirtį;
  • išlaisvinti kūna, protą bei jausmus nuo įtampos;
  • užmegzti naują ryšį su savo kūnu, su savimi;
  • pagerinti savivertę, labiau pasitikėti savimi;
  • labiau pažinti save ir savo galimybes;
  • realizuoti save;
  • surasti vidinę laisvę.

Keletas kūno ir psichikos ryšį stiprinančių pratimų

Atsistokite, užmerkite akis. Šiek tiek sulenkite kojas per kelius, tvirtai jauskite žemę, įsiklausykite į kvėpavimą. Kai būsite pasiruošęs, pradėkite sekti kūno impulsus. Klausykites kūno. Kurioje vietoje kyla impulsas judėti? Kas nori judėti? Ranka, koja, pirštai, petys, klubai? Leiskite kūnui vesti ir lėtais judesiais kurkite šokį. Jeigu judesys prasideda nuo rankos, tegul ji veda, o visas kūnas eina paskui ranką ir jai atliepia. Lai judesys nubanguoja per visą kūną. Tada pabandykite pažaisti su priešybėmis. Judėkite žemai ir aukštai, plačiai (išnaudokite visą erdvę aplink save) ir siaurai (įsivaizduokite, kad apsibrėžiate aplink apskritimą ir judate jame), lėtai ir greitai, užsimerkęs ir atsimerkęs. Stebėkite, kokie jausmai ir kokiomis aplinkybėmis kyla. Kaip judėdamas jaučiatės patogiausiai, kaip – ne taip patogiai? Paklauskite savęs, ką tai jums galėtų reikšti?

Eidamas gatve stebėkite kitų žmonių eiseną, jų kūno kalbėseną. Kokia ji? Ar žmogus susigūžęs, sulinkęs, o gal eina labai greitai ar eidamas judina tik vieną ranką? Kur jis žiūri? Galva pakelta ar nuleista? Pastebėjęs eiseną, kuri patraukia jūsų dėmesį, pamėginkite ją atkartoti. Stebėkite, kaip keičiasi jūsų būsena, kokie jausmai ar mintys kyla einant būtent taip, kaip tas žmogus. Gal atsiranda nepasitikėjimas savimi? Gal kyla pyktis? Gal liūdesys ar džiaugsmas? Tai padeda geriau pažinti save, savo kūno kalbą, geriau ją girdėti, labiau suvokti kūno savijautos įtaką psichikai.

Agnietė Laurinaitytė „Šokis, kuris gydo“ – iš žurnalo „Psichologija tau“ (2010 kovas/balandis)