Svadhisthana čakra

Čakra yra lytinių organų srityje (prostatos nervų rezginys)

Teigiamos savybės: kūniškumo suvokimas, gyvybingumas, kūrybingumas, gydanti energija, aistringumas, gyvenimo džiaugsmas, moteriška energija.

Čakros centre šviesus pjautuvo pavidalo mėnulis.

Svadhisthanos veiklą harmonizuosite atlikdami RJM II-ojo penkiadienio asanas, plaukiodami, klausydami vandens čiurlenimo ar jūros ošimo, klausydamiesi rytietiškos muzikos, daugiau gerdami skysčių, šokdami, lepindami savo kūną, vilkėdami oranžinius rūbus, daugiau atkreipdami dėmesį į maisto skonį, kartodami bidža mantrą, naudodami mėnulio pjautuvą meditacijai, vaikščiodami lauke šviečiant Mėnuliui.

Svadhisthana čakra yra energijos kaupimo bei jos transmutacijos centras. Ten sukaupta energija kaip vanduo gali turėti tris agregatines formas:

• kaupiama muladhara čakroje (kieta),
• naudojama lytinio akto metu (skysta)
• transformuojama į kūrybinį potencialą (dujinė).

Todėl Svadhisthana čakra siejama su vandens elementu.

Pirmuoju atveju energijos kaupimas nukreipiamas į odžes energijos apsaugą, kuri leidžia ilgesnį laiką išlaikyti jaunystę. Bet tam vanduo turi pavirsti į ledą. Tai reiškia, kad žmogus turi nugalėti seksualinius poreikius proto lygmenyje. Jis turi visiškai prarasti potraukį. Ši būsena gali būti pasiekta tik nuoseklaus ir ilgalaikio dvasinio tobulėjimo, savirealizacijos, tam tikrų dvasinių praktikų dėka. Čia pavzdžiu gali tapti jogai bei šventieji išminčiai.

Antruoju atveju energija aptarnauja pradėjimo procesą ir atitenka priešingos lyties atstovui. Įvyksta tam tikras moters ir vyro energijos apsikeitimas. Paprastai pas vyrus dominuoja pingala (jan) nadi, o pas moteris – ida (in) nadi. Lytinis aktas per didžiules energijos sąnaudas veda į pagrindinių nadi kanalų veiklos išlyginimą. Lytinių santykių nesubalansuotumas, seksualiniai iškrypimai arba per aktyvus lytinis gyvenimas veda į bendrą energetinį išsekimą, odžes energijos eikvojimą, o tai turi nepageidaujamų pasekmių.

Trečiuoju atveju energija transformuojama į kūrybinę energiją. Tam žmogus turi degti kažkokia idėja. Ugnies veikiamas vanduo užverda ir pavirsta garais. Bet koks intelektualinių sumanymų materializavimas, lydimas įkvėpimo ir didelio aktyvumo, veda į seksualinės energijos “užvirimą”. Ji per Sušumna kanalą kyla į aukštesnes čakras, kurios aprūpina galvos smegenų funkcionavimą. Žmonės, esantys tokioje būsenoje, labai natūraliu būdu sumažina savo lytinius poreikius.

Jei žmogus nei vienu būdu nenaudoja ir netransmutuoja savo energijos, tada Svadhisthana čakros perkrovos veda į nuolatines ligas. Ši čakra projektuojama ties 4-5 liemens slanksteliu, o jos įtakos laukas yra mažojo dubens organai ir inkstai.

 Pagrindinė šį centrą varanti jėga yra malonumo ieškojimas. Jausminis ir seksualinis aktyvumas tampa pagrindis siekis. Jaustis patraukliu ir gauti viską, ko norisi – tai dar vienas poreikis šalia troškimo pasinerti į pojūčių vandenyną. Būtent ši čakra padeda pajusti gyvenimą pilniau ir duoda emocinę pilnatvę. Jei pirmąjai čakrai užtenka mėgautis paprastu išgyvenimu, tai antroji čakra jau reikalauja ir pasimėgavimo tuo procesu.

 Antrosios čakros perspektyva gyva magnetizmo dėka. Kas jus traukia, o kas atstumia? Šios energijos pabudimas valdomas seksualumo, bet vien juo neapsiribojama.

Magnetizmo valdomas gyvenimas sustiprina net pačius paprasčiausius pojūčius, transformuoja juos į kažką ypatingo. Bet šis kelias turi pavojų, nes jus ima vilioti ir nesveiki pojūčiai. Didindami savo asmeninį magnetizmą randame vis naujus pasinekinimo būdus, kurie gali mus išmušti iš tikrojo kelio. Likti teisingame kelyje padės tik išvystyta vertybių sistema. Be jos malonumų paieška išvirsta į hedonizmą ir pasileidimą. Vertybių sistema leis rasti naujų pasitenkinimo būdų, bet kartu apsaugos nuo tų, kurie trukdo asmenybės vystymuisi.

Magnetizmo perspektyvos privalumas tai, kad gyvenimas tampa džiaugsmingas, o nuovargis, susijęs su gyvenimu kaip pareiga, dingsta. Magnetizmas uždega antrąją čakrą ir pripildo žmogaus gyvenimą naujos prasmės. Bet sunku jausti malonumą ir tuo pat metu išlaikyti pusiausvyrą.

Jausti malonumą – viena, o priimti gyvenimišką patirtį kaip malonumo objektą, įvertinti akimirkos grožį – visai kas kita. Štai kur tikrasis menas. Svadhisthana visada alkana, o tas alkis labai greit gali tapti nenumalšinamu. Reikia išmokti pasinerti į pojūtį, o nesiekti tik pasitenkinimo.

Antroji čakra siekia visko, kas gali teikti malonumą. Seksas, alkoholis, tabakas, šokoladas, narkotikai – visa tai antroji čakra, ir prie viso šito labai lengvai priprantama. Priklausomybės nuo įpročių suvalgo žmogų, mintys apie pasitenkinimą nuveja visas kitas mintis. Jei jūsų būseną įtakoja Svadhisthana, jūs siekiate pakartoti kažkada patirtą malonumą. Tai neveda į noro išsipildymą, nes netenkate spontaniškumo. Jūs nusigręžiate iš dabarties į praeitį. Bandymas nepasiduoti įpročiams taip pat dažniausiai baigiasi nekaip. Kuo labiau jūs kovojate, tuo stipresnis darosi noras. Priimti malonumą,  suvokti jį kiekvieną akimirką – štai kur priešnuodis.

Mėgaudamiesi mes netenkame galvos, nebesuvokiame aplinkos. O turėtume pasitenkinimo metu išlaikyti savo sąmonę blaivią. Tai visai ne tas pats kas atsisakyti išgyventos patirties. Atsisakyti kažko – reiškia prarasti dalelę savo asmenybės, o prarasto pojūčio ilgesys niekada nepraeis, gal tik nugrims giliau. Susikoncentravimas į patį malonumą, o ne malonumo siekimą, padės daug vilionių palikti už nugaros, nes jūs suprasite, kad pati patirtis jums nebėra pagunda. Šis suvokimas atsiranda iš sąmoningumo išlaikymo pasitenkinimo metu. Ne prieš pasitenkinimą, ir ne po jo, o būtent per jį.

 Pagrindinė Svadhisthanos savybė – kūrybiškumas.  Būtent čia generuojama mūsų kūrybinė energija. Realizuodamiesi mes pradedam suprasti, kad tikras raktas į kūrybiškumą – tai per meditaciją pasiekiama nesąmoningumo būsena (nirvičiara samadhi).

Tuomet mes suprantame, kad visas pasaulio sutvėrimo grožis atsispindi mūmyse lyg ramiame ežero paviršiuje. Atpažinę ir atradę šį kūrybos šaltinį – mes galime tapti jo kanalu. Mes tampame kolektyvinės pasąmonės instrumentu, galinčiu atspindėti meno švarą be savo ego įsikišimo.

Bet kokios formos kūryba remiasi Svadhisthanos savybėmis. Jeigu kuriama esant balansui, t.y., naudojant Sušumna kanalo energiją – tuomet rezultatas turi dvasinę prasmę. Tai matome Mocarto ar Mikelandželo kūriniuose. Tokie kūriniai nemirtingi, jie teikia džiaugsmą bei grožį, iliustruoja visą epochą.

Deja, šiuolaikinė situacija tokia, kad netgi to menininko, kuris stengiasi dirbti „iš širdies“, vėlesni kūriniai taps blyškūs ir negyvi. Pirminė to priežastis – dailininko ego. Kai dailininką aplanko sėkmė, jis pradeda dirbti daugiau, kad įtvirtintų arba dar labiau padidintų šią sėkmę. O tam reikia stipriau naudoti dešinįjį Pingala Nadi (veiksmo) kanalą. Šio kanalo išsekimas pasireiškia dailininko ego išsipūtimu. Subtiliojoj sistemoj ego gyvena pačiame Pingala kanalo gale (kaip rutuliukas kairėje galvos pusėje). Nuo to momento, kai kūrėjas ima galvoti apie save kaip apie vienintelį savo kūrinių autorių ir ima ignoruoti dieviškąjį įkvėpimą, jo ego ima taip pūstis, kad dvasinis pradas jo kūriniuose visiškai pradingsta.

Dvasia, gyvenanti mūsų širdyje, yra pats tikriausias kūrybiškumo šaltinis. Menininkai bei pernelyg mąstymu, šlove ir sėkme užsiėmę žmonės paprastai turi silpną Svadhisthana čakrą. Dažniausiai tai  neharmoningi žmonės. Jų siekis būti virš kitų žmonių, noras būti giriamu susįjęs su ego, kuris per dešinįjį kanalą siejasi su dešiniąja Svadhisthanos puse.

Žmonės, kurių dominuojanti čakra yra Svadhisthana, gyvena vien tik savo jausmais. Jie tiki tik tuo ir veržiasi tik į tai, ką jie gali patys pamatyti, paliesti arba išbandyti. Jie labai jautrūs, o jų nuotaikos nuolat kaitaliojasi. Jų intelektas nelabai išvystytas. Jie teka pagal srovę, kaip žolelė upe. Jie paklūsta bandos jausmui. Dažniausiai jie gyvena viena diena. Jie visiškai nepraktiški, prietaringi. Jie labai jausmingi. Labai prisirišę prie seksualinio pasitenkinimo ir ypač vaisingi. Jų nuotaikos priklauso nuo Mėnulio fazių. Jie paprastai labai greitai išnaudoja savo vidinius resursus.

 Svadistanos čiakros dievybės

Brahma ir Sarasvati

Už centrinį ir dešnįjį čakros aspektą atsako Brahma ir jo žmona Sarasvati. Brahma priklauso didžiąjai Dievų trejybei (Šiva, Višnus, ir Brahma). Jis – pasaulio kūrėjas. Pagal Mahabharatą,  Brahma gimsta kiaušinyje, auksiniame gemale, plaukiojančiam pirminiuose vandenyse. Jis praleidžia kiaušinyje vienerius metus. Vėliau jis minties galia padalina kiaušinį į dvi dalis: iš vienos atsiranda dangus, iš kitos – Žemė. O tarp jų atsiranda oro erdvė. Vėliau gimsta penki elementai (Vanduo, Ugnis, Žemė, Oras, Eteris), mintis, o dar vėliau – Dievai, aukojimas, trys vedos, žvaigždės, laikas, kalnai, lygumos, jūros, upės, pagaliau žmonės, kalba, aistra, pyktis, džiaugsmas, atgaila, priešybių poros (karštis – šaltis, sausumas – drėgmė, sielvartas – džiaugsmas ir pan.) Pats Brahma yra iš dviejų dalių – vyriškos ir moteriškos. Po to kuriami augalai, gyvūnai ir paukščiai, vabzdžiai ir demonai. Visa, kas gyva, visa pasulio tvarka yra kontroliuojama, valdoma ir nukreipiama Brahmos. Jis pats ir yra egzistencijos kūrybiškumo principo įsikūnijimas, absoliuto personifikacija – kaip aukščiausiojo objektyviojo prado, iš kurio kilo ir yra sukurtas pasaulis.

Sarasvati – yra iškalbos deivė, Sanskrito bei Devanagari rašto sukūrėja. Ji yra mokslo ir meno globėja. Ji vaizduojama labai graži, baltu apdaru, kuris yra švaros personifikacija.

Brahma ir Sarasvati kartu atspindi Dievo galią kurti. Jie bendradarbiauja išlaikant subtilią pusiausvyrą tarp inteketualios ir intuityvios žmogaus veiklos, kad sustiprintų spontanišką tvėrimą.

Šri Nirmala Vidja

Kairiąją Svadhisthanos pusę globoja Nirmala Vidja. Tai kūrybos ir vaizduotės jėga. Jos pagrindinis rūpestis – sutvertų kūrinių švaros apsauga.  Tai ypatinga energija, per kurią vyksta švarių žinių įsisavinimo darbas, suteikiantis gebėjimą mylėti ir atleisti.

Šri Himalaja

Dešniąja Svadhisthanos puse be Brahmos ir Sarasvati dar rūpinasi Himalaja – Himalaja viršukalnės dievo dukra. O taip pat – Chazrat Ali bei jo žmona Fatima. Chazrat Ali – Brahmos inkarnacija. Jo žmona – pranašo Muchamedo dukra. Pagrindinė jų veiklos kryptis – tai atvira kova prieš religijų fanatizmą bei žmogaus dvasingumo didinimas. Kūryba dešniojoje pusėje pasireiškia kaip intelektualus suvokimas.

Fiziologinis aspektas

Pati svarbiausia šio centro funkcija – riebalinių ląstelių skaidymas virškinamajame trakte, kad būtų atkurtos pilkosios ir baltosios smegenų ląstelės, ir tokiu būdu pasigamintų energija, reikalinga mūsų mąstymui. Pernelyg didelis protinis aktyvumas bei planavimas apsunkina šiuos procesus ir išsekina šį centrą. Тaip pat Svadhisthana atsako už kepenis (kartu su Manipura čakra). Jeigu šiai čakrai tenka susidurti su per dideliu protiniu aktyvumu – nukenčia kiti organai, kuriais ji taip pat turėtų rūpintis.  Kepenys ypač jautrios tokiam ignoravimui. To sutrikimą rodo dešinės rankos nykščio ir viduriniojo pirštų dilgčiojimas.

Kepenys tokios reikšmingos, nes jose slypi mūsų dėmesys (čita). Dėmesio nereiktų painioti su mintimis, kurios eina iš mūsų ego (mūsų aš dalies) ar superego (mūsų buvusio sąlygiškumo bei auklėjimo). Dėmesys – tai gryna koncentracija be jokio minčių/mentalinio aktyvumo. Pavyzdžiui, kai mes žiūrime į gėlę, mes visą dėmesį skiriame jai, tyrinėjame ją. Bet tuo pat metu mes galvosime: „Kokia graži gėlė“ ir pan.  Dėmesys neturi asociatyvių minčių, tai švari koncentracija/stebėjimas.  Subalansuotos kepenys palaiko ir maitina mūsų dėmesį, filtruoja jį  atskirdamas bet kokią nešvarą ir išorinę netvarką. Iš apvalyto dėmesio gimsta taika ir tyla, kurią mes įgyjame savo meditacijose. Kepenys jautrios alkoholiui bei kitiems stimuliatoriams, kurie žaloja mūsų dėmesį. Kartu tai susilpnina ir mūsų meditaciją.

Čakros problemos

• Kairiojoje pusėje: Spiritizmas ir juodoji magija,  klaidingi mokytojai bei klaidingos žinios, alkoholis ir narkotikai, pernelyg didelis vergiškumas.
• Dešiniojoje pusėje : Pernelyg didelis vergiškumas. Smulkmeniškas planavimas bei įtemptas mąstymas, politinis ekstremizmas bei fanatizmas. Perdidelė aistra valgiui, egoistinis elgesys bei dominavimas virš kitų.
• Centrinėje dalyje: Stiprus kūrybinių jėgų išsekimas.

Susilpnėjusią Svadhisthaną gali rodyti tokie simptomai: diabetas, širdies ligos, sunkumai medituojant, irzlumas. Тaip pat šiam centrui kenkia domėjimasis spiritizmu bei okultinėmis praktikomis.  Jeigu mes gilinamės į šias sritis, mes nukreipiame dėmesį į kolektyvinę pasamonę ir tampame atviri letargijai, haliucinacijoms bei negatyvumui.