Respublikinė Jogos Mokykla „Gyvenimas yra laimė“ – Mokytojas
Kraunasi ...
“Lydekai paliepus, man panorėjus…” – atkaklusis Egoras visokiais būdais bandė prakalbinti “žuveles”.
Tikriausiai nesužinosime kaip jam sekėsi užmegzti kontaktą su vietinėmis “lydekaitėmis”, bet susidraugauti su kaimynystėje gyvenančiu žveju tikrai pavyko. Draugiškas estas plukdė vaikus valtimi užmesti tinklus ir pamokė kaip gaudyti žuvį.
Tėtis Ženia su pasidižiavimu gamino savo sūnų sužvejotą laimikį, o mes su pasigardžiavimu vaišinomės.
Vėjas kaitavimui šiandien buvo per silpnas, tad šio sporto mėgėjai rado kitų užsiėmimų – vieni toliau tyrinėjo salą.
Kitus suintrigavo Jelenos aptiktas žemuogynas. Jos vaizdus pasakojimas ne vienam sužadino skonio receptorius ir priminė laukinių žemuogių aromatą. Tad Dovilė su Andrium išvyko aplankyti atrastą “žemuogių rojų”.
Dovilės pasakojimas:
Vakar Jelenos šeima aplankė įspūdingą žemuogyną, o šiandien, apsiginklavę dubenėliais, jų pėdomis pasekėme ir mes. Įspūdis sunkiai nupasakojamas žodžiais, tiesiog daug daug džiaugsmo ir netikėtumo emocijų. Žemuogyno plotas, nepameluosiu, keli hektarai. Žemuogės prisirpusios, saldžios, vienos didesnės, kitos mažesnės. Pradžioje puolėme valgyti, juk tai tikra vitaminų bomba! O prisivalgę rinkome uogas uogienei virti, juk kaip bus smagu šaltą žiemos dieną atsidaryti vasara kvepiančią žemuogių uogienę… Uogų rinkimas mums pasirodė tikra meditacija. Saulė šviečia, lengvas vėjas kedena plaukus, šalia ošia jūra, kvepia žemuogės ir esi tyloje, pats su savimi. Žemuogyną bandėme fotografuoti iš visų pusių, bet, ko gero, nuotraukomis to jausmo neperteiksi. Grįžę namo su pasididžiavimu virėme pirmąją mūsų žemuogių uogienę.
Siunčiu visiems linkėjimų !
Ir pabaigai šį kartą, vietoj įprastų jūros peizažų – žemuogių “jūra”.
Įspūdžiai iš žemuogyno / Dovilė
Straipsnio tekstas / Silvija
Nuotraukos / Mokytojas, Jelena, Dovilė