SVAJONIŲ KELIAS – 67 diena, Ulmale, 15 stotelė

Deimantė nori pasidalinti ryškiu ankstyvo ryto išgyvenimu: “sėdėjome su Silvija prie kompiuterių ekranų, kūrėme tekstą ir talpinome nuotraukas į mokyklos internetinę svetainę. Pamažu baiginėjome darbus, mat jau jautėme, kad nuo nuovargio smegenys pradeda “lydytis” ir mintys darosi klampios. Buvo 3 valanda nakties. Netikėtai į mūsų stovyklą įvažiavo automobilis. Abidvi su Silvija pasijutome keistai, o galiausiai visai nejaukiai. Pati žvilgtelėjau per langą ir pamačiau, kad mašinoje sėdi vyriškis. Jis išlipo iš automobilio ir kažkur nužingsniavo. Išsigandome, netgi šiek tiek supanikavome – ką dabar daryti?… Silvija savaime ištarė: mums taip stovykloje trūksta liūtų.. Pirmiausia puolėme ir užsirakinome duris, tuomet išjungėme šviesą. Mano galvoje prasisuko visi kada nors siaubo filmų matyti vaizdai… Tuomet nedrąsiai atitraukėme užuolaidos kraštelį ir pamatėme nužingsniuojantį su prožektoriumi siluetą. Silvija pasakė: ar čia tik ne Tomo eisena? Tikrai labai panaši – tariau…Tad įsidrąsinusios atidarėme duris ir šūktelėjome. Iš tamsos išniro vyro figūra, kuri artėjo link mūsų šviesdama žibintuvėliu. Tiesą sakant, dar kelias akimirkas galvojau, o kas jeigu, tai ne jis…tačiau tai buvo mūsų Tomas! Širdies plakimas pamažu aprimo ir įtampa atlėgo. Po šio nutikimo “saulės” mumyse buvo tiek, kad dar ilgai nepavyko užmigti…”  Ir taip prie mūsų karavano prisijungė Tomas :)

Pasirodo vakar vėlai vakare jis niekam nieko nesakęs išvyko iš Kauno ir per 5 valandas atidūmė iki mūsų stovyklos. Greičiausiai norėjo padaryti mums siurprizą ir jam tai puikiai pavyko :)

Iš tiesų, tai mes labai džiaugiamės, jog ilgai lauktas Tomas pagaliau prie mūsų prisijungė! Iš karto pasijautė, jog stovykloje pagausėjo vyriško rūpesčio. Jis suspėjo sutvarkyti ne tik savo namuką,  bet ir pagelbėjo kitiems – suremontavo  iškritusias žaliuzes, namukų lentynas, elektros laidus. Ir kaip visada pasirūpino mūsų maitinimu: ryte mėgavomės tortu, o vakare  firminiu plovu :)

 

Jau kelias dienas iš eilės mus lanko ir mūsų saugumu rūpinasi vietinis sargas. Deimantė vadina jį  “Pupsiku”, nes jis yra neaukštas ir labai labai mielas. Šuniukas  be galo draugiškas ir protingas. Įsitikinome, kad jis puikiai supranta latvių kalbą, mat kai mes sakome “labz” ir duodame ranką, jis irgi mums duoda leteną :) Dienos metu šuns dresūra rūpinosi Oskaras, o Jelena glostydama šunį teigė, kad jis jos, nes labai panašų turėjo vaikystėje.

 

Dienos metu beveik visi mėgavosi mažais malonumais. Jolanta susikaupusi ir pasinėrusi į tylą spalvino mandalas, Viktorija skaitė knygą, Jelena buvo išvykusi kaituoti, tuo tarpu kiti gėrė mėlynų žiedų arbatą.

 

Kaip žinia, stovykloje mums reikalingas gėlas vanduo. Kiekvieno namuko neatsiejama dalis yra vandens bakai, kanistrai, bidonai, “bambaliai” ir buteliai :) Šiandien vandens atsargomis pasiryžo pasirūpinti Jolanta su Viktorija. Nuotraukose galite pamatyti išmanųjį Jolantos būdą, kaip efektyviai  pripildyti vandens talpas.

 

Vakarienės metu apsitarėme, kad jau visiems norisi judėti toliau. Tad ryt planuojame vėl “kelti sparnus”. Šiandien vakare vykome apžiūrėti keletą naujų, netoliese esančių vietų. Išsirinkome dvi labiausiai patikusias: viena visiškai šalia Jūrkalnės miestelio, lankoma tiek vietinių, tiek turistų, o kita atokesnė, išsiskirianti balto smėlio paplūdimiu :) Kurioje vietoje apsistosime, sužinosite jau netrukus :)

 

Mes esame čia:

Orientyras atvykstantiems – pravažiavus Ulmale kaimelį, kairėje pamatysite kapines ir netrukus privažiuosite šviesoforą, kuris reguliuoja taisomo kelio atkarpą. Užsidegus žaliai šviesai ir įvažiavus į taisomo kelio ruožą, bet jo nepravažiavus, pamatysite posūkį į kairę – miško keliuką, sukite ten ir važiuokite tuo keliuku tiesiai kol pamatysite kemperiukus :)

Visus norinčius atvykti prašome kreiptis į Deimantę. Ji suteiks informaciją, kaip pas mus atvykti, ką su savimi pasiimti, supažindins su stovyklavietės taisyklėmis. Jos telefonas +37060923927, el. paštas – deimuta@gmail.com. Kreipkitės visais įmanomais būdais: telefonu, viber’iu, messenger’iu, el. paštu, siųskite pašto karvelius ir bandykite perduoti mintis telepatiškai, nes pas mus striginėja ryšys ir internetas :)

Norintys matyti mūsų gyvenimą budinčiojo akimis skaitykite čia – SVAJONIŲ KELIO DIENORAŠTIS.

Ankstesnių kelionės dienų įspūdžiai: