• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Kur Mokytojas Dabar?

Planetos šiandien

Audio įrašai

2022.10.10
Ришон-ле-Цион
Обсуждение практик. Обмен качествами. Распределение плазмы
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Плазменные практики. Экспертная чувствительность. Творческая деятельность
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Поэтапные действия на площадке

Projektas GYVENTI GERA

Respublikinė Jogos Mokykla   
Facebook/RJM    Youtube/RJM   Instagram/RJM

SVAJONIŲ KELIAS – 72 diena, Ventspilis – Kolka, 83 km.

Kaip ir planavome šiandien patraukėme link Kolkos rago ir pakeliui aplankėme kelias autentiškas lyvių gyvenvietes. Sustojome Sykragoje ir Mazirbėje – mažuose žvejų kaimeliuose, kuriuose jau nuo XIV amžiaus gyveno lyviai. Jie kalbėjo specifine lyvių kalba ir net dabar visa informacija čia esančiuose stenduose pateikiama latvių bei unikalia jų kalba.  XVII amžiuje šie kaimeliai buvo maži, tačiau svarbūs uostai šiaurinėje Kuržemės pakrantėje. Čia atplaukdavo Anglijos, Olandijos laivai, kurie atveždavo įvairiausių gėrybių. XX amžiuje Sykragoje buvo pastatyta didžiulė prieplauka specialiai tam, kad vietiniai žmonės galėtų čia rinkti jūrų dumblius ir veikė net penkios šprotų gamyklos. Deja XX amžiaus pabaigoje gamyklų nebeliko. Šiuo metu šiame kaimelyje žvejoja tik viena šeima ir gyvena mažiau nei 10 žmonių.

Atvykę čia, mes žavėjomės gražiai tvarkomomis sodybomis ir latvių gebėjimu puoselėti protėvių paliktą turtą bei kultūrinį paveldą. Vienos sodybos teritorijoje išvydome iš senovinių valčių pastatytą žuvų džiovyklą, prie kurios įsiamžino ir mūsų dvi žuvys, su džiaugsmu, kad jų dar niekas neišdžiovino :) Pasivaikščioję kaimelio gatvėmis, nukeliavome iki jūros ir čia pailsėję bei įkvėpę jūros dulksnos prisotinto oro patraukėme tolyn.

 

Kita mūsų stotelė buvo Mazirbe – lyvių kultūros sostinė. Pasirodo lyvių tauta yra sparčiai nykstanti ir šiuo metu jų pasaulyje liko vos 400. Būdami čia, Jelenos pastabumo dėka, paragavome vietinio nacionalinio lyvių patiekalo – bulvių ir morkų pyrago. Vieniems patiko, kitiems nelabai. Tačiau dėl skonio juk nesiginčijama :) Čia radome keistą lankytiną objektą – laivų kapines. Samanomis ir krūmokšniais apaugę seni mediniai laivai paliko įspūdį, nors radome jų čia vos keletą.

 

Pagaliau pasiekėme mūsų išsvajotą ir ilgai lauktą Kolką! Apžiūrėti Kolkos apylinkių dar nespėjome, tačiau jau džiaugiamės erdviu paplūdimiu ir tuo, jog artėjant vakarui stovėjimo aikštelė ėmė tuštėti ir likome tik mes, jūra, pušynas ir lietus. Planuojame Kolkos rage apsistoti ilgesniam laikui ir čia pasitikti po Žolinių grįžtantį Mokytoją :)

 

Mūsų maršrutas:

Visus norinčius atvykti prašome kreiptis į Deimantę. Ji suteiks informaciją, kaip pas mus atvykti, ką su savimi pasiimti, supažindins su stovyklavietės taisyklėmis. Jos telefonas +37060923927, el. paštas – deimuta@gmail.com. Kreipkitės visais įmanomais būdais: telefonu, viber’iu, messenger’iu, el. paštu, siųskite pašto karvelius ir bandykite perduoti mintis telepatiškai, nes pas mus striginėja ryšys ir internetas :)

Norintys matyti mūsų gyvenimą budinčiojo akimis skaitykite čia – SVAJONIŲ KELIO DIENORAŠTIS.

Ankstesnių kelionės dienų įspūdžiai: