SVAJONIŲ KELIAS – 73 diena, Kolkos ragas, 18 stotelė

Po gana ilgai užsitęsusio saulėto ir ramaus oro, šiandien gamta mums parodė savo kitą veržlią ir bauginančią pusę. Aplink mus dar dabar šėlsta gamtos stichijos – stiprus vėjas, banguojanti jūra ir smėlio audros.

Tik pajutusi stipresnį vėją Jelena išskubėjo prie jūros  su tvirtu pasiryžimu iškelti aitvarą pučiant 40 mazgų vėjui. Paplūdimyje pirmiausia ji bandė pripūsti kaitą, bet tai, deja, o gal ačiū Dievui, jai nepavyko, mat pompos antgaliai netiko naujai įsigytam aitvarui. Tad po kurio laiko nusprendėme jį supakuoti, o tai pasirodė nelengva užduotis. Vienintelis būdas, kad jo nenuneštų stiprus vėjas buvo tiesiog ant jo atsigulti :) O tada pustomas smėlis ėmė lysti visur pripildydamas akis, ausis, nosį ir burną. Jelena juokėsi, kad latviškas smėlis skanus :)

 

Tuo tarpu Akvilė ir Deimantė apsiginklavusios šiltais megztiniais, neperpučiamomis striukėmis ir gera nuotaika išėjo pėsčiomis iki Kolkos rago. Keliaujant jas stebino nuolat besikeičiantis dangus ir jūros spalvos. Pakeliui jos aptiko unikalų viešbutuką, kurio kambariai – tai didžiulės statinės sustatytos kopose :)  ir jose iš tikrųjų galima apsistoti nakvynei. Pasiekusios Kolkos ragą merginos pirmą kartą gyvenime pamatė, kad jūra banguoja dviem skirtingomis kryptimis, mat čia susikerta  atviros Baltijos jūros ir Rygos įlankos bangos. Amžinai besikeičiantis Kolkos ragas yra unikali vieta, kur susitinka saulėtekis su saulėlydžiu. Pasirodo šioje vietoje pavojinga maudytis ir pagal vietinių pasakojimus, žmonės čia gali tiesiog jūroje dingti arba smėlyje prasmegti.

Deja ilgai užsibūti Kolkos rage nepavyko, nes stiprus lietaus dušas permerkė merginas iki paskutinio siūlo ir teko grįžti.  Šis pasivaikščiojimas buvo tikrai įspūdingas, tad Akvilė dalinasi savo naujais suvokimais: “šiandien ėjau per lietų mišku, ant veido kapsėjo lašai, bet man viduj gera ir pasijutau kaip iš kokios genties, kuri pasitiki Dievo sukurtu pasauliu ir kad jis jų nepaliks, jei jau paleido į šitą žemę. Ir jis viskuo pasirūpino – miške gali rasti pavalgyti, gali susiręsti pastogę, kad naktį nebūtų šalta, tau tiesiai iš dangaus siunčia gėlą vandenį, viską sušlapinęs vėliau saulėj išdžiovina. Ir supranti, kad visi žemės resursai skirti žmogui išgyventi.”

 

Trumputė apžvalga apie kitų stovyklos gyventojų praleistą dieną. Jelena susipažino su šalia įsikūrusia lietuvių šeima, kurie, kaip ir mes keliauja su kemperiu ir spėjo jau aplankyti visą Europą. Lada mezgė kilimėlį, kuris bus naudojamas svečių priėmimui, o likusį laiką su džiaugsmu rinko gamtos gėrybes. Vaikai tęsė vabzdžių pažinimą. Pasirodo mūsų mažieji labai bijo vabzdžių, bet lipa per save ir išsidrąsinę juos ima į rankas bei tyrinėja iš arti. Tuo tarpu Edvino ir Silvijos diena prabėgo prie kompiuterių ekranų.

 

Mes esame čia:

Visus norinčius atvykti prašome kreiptis į Deimantę. Ji suteiks informaciją, kaip pas mus atvykti, ką su savimi pasiimti, supažindins su stovyklavietės taisyklėmis. Jos telefonas +37060923927, el. paštas – deimuta@gmail.com. Kreipkitės visais įmanomais būdais: telefonu, viber’iu, messenger’iu, el. paštu, siųskite pašto karvelius ir bandykite perduoti mintis telepatiškai, nes pas mus striginėja ryšys ir internetas :)

Norintys matyti mūsų gyvenimą budinčiojo akimis skaitykite čia – SVAJONIŲ KELIO DIENORAŠTIS.

Ankstesnių kelionės dienų įspūdžiai: