Respublikinė Jogos Mokykla „Gyvenimas yra laimė“ – Mokytojas
Kraunasi ...
“Kaip dažnai plauni galvą? – atsakymas: kai palyja.” – kapsint lietučiui į namelio stogą, šįryt prisiminiau šią “top” frazę iš mūsų mergaičių pokalbio, mat minkštas lietaus vanduo labai tinka plaukų skalavimui. Kai vandenį tenka atsigabenti, jis turi ne tik vertę, bet ir realią kainą, matuojamą ne vien kuro sąnaudomis, bet ir laiko bei fizinių jėgų resursu. Tad įsigudrinome kaip išnaudoti šį brangų dalyką, kai jis krenta tiesiog iš dangaus. Šiandien surinkto lietaus vandens pakako ne tik galvoms bet ir mašinoms atprausti – latviškai tai būtų automazgātuve . Gana per trumpą laiką prisipildė keletas talpų ir net įdomu pasidarė, kiek litrų vandens būtų galima surinkti lietingą dieną nuo namelio stogo?
Priminsiu, kad vakar vakare dalis namelių pervažiavo į kitą vietą, o Sikrags liko trys ekipažai ir bendros virtuvės įranga. Aiškaus plano nebuvo kaip toliau gyvensim – valgytojai atvažiuos į virtuvę ar paruošti pietūs važiuos pas valgytojus, ar visi persikelsime į naują vietą. Išaušus rytui buvo nuspręsta, kad draugiškai “pasispaudus” tilpsime visi, tad paskutiniai trys ekipažai atsisveikino su Sikrags, kuris SK istorijoje liks kaip vieta, kur gimė eilėraštis “MAN PATINKA MANO KIEMAS“.
Toliau neilga kelionė, su jau tradiciniu sustojimu pamėgtoje degalinėje, kurios reklaminis užrašas tikrai sako tiesą – protinga piltis degalus ten kur jie ištiesų pigesni ir dar šeimininkai prijaučiantys keliautojams.
Tad visas karavanas vėl kartu, nameliai tvarkingai išrikiuoti, vakarienė laiku ir kaip praskrendančios baltos gulbės trumpam apsilankę svečiai.
Pagal planą rytoj pliažo diena… jeigu, žinoma, per naktį nepasikeis vėjo prognozės.
Straipsnį parengė Silvija
Daugiau keliautojų pasakojimų skaitykite SVAJONIŲ KELIAIS 2019 metų archyve.