Žodžio galia

Į audienciją pas vieną išmintingą šventiką atėjo moteris ir atsivedė sūnų.

– O gerbiamasis, maloniai prašome jūsų pagalbos. Ar galėtumėte mano sūnui pasakyti, kad jis nebevalgytų šokolado.

– Galėčiau, – atsakė šventikas, – tačiau atveskite savo sūnų po dviejų savaičių, tada aš  jam ir pasakysiu.

Moteris nustebo, bet pritariamai linktelėjusi išėjo. Po dviejų savaičių moteris grįžo ir atsivedė savo sūnų, kaip ir liepė šventikas.

Šventikas pasikvietė berniuką pas save, pažiūrėjo jam į akis ir ramiu tonų tarė:

– Nevalgyk šokolado.

Nuo to laiko berniukas ir liovėsi valgęs šokoladą.

Nustebusi moteris priėjo prie šventiko ir paklausė: – Gal galėtumėte paaiškinti? Jeigu reikėjo tik tiek pasakyti, kodėl jūs tada, prieš dvi savaites, nepasakėt šios frazės?

– Tada neturėjau šiai situacijai žodžio galios, – ramiai paaiškino šventikas.

– Kai jūs išėjote, aš dviem savaitėm lioviausi valgyti šokoladą, taip įrodydamas, jog tai įmanoma ir tuo pačiu įgaudamas žodžio galią tai sakyti.

Todėl kai pasakiau jūsų sūnui – „Nevalgyk šokolado!“ – jis ir nustojo jį valgyti.