“Раздам себя за просто так”… стихи Пятраса

“Первое стихотворение написал в 16 и до 23 лет сочинил более 220 стихов, позже писать получалось очень редко. Больше всего мыслей возникало во время ночных прогулок по деревне. 

Стихотворение у меня ассоциируется с болью, сильными переживаниями. Не хотел мучений,  больше не мог сочинять, иногда возникало желание выкинуть исписанные листы. В январе 2015 года для меня снова открылись творческие источники. Теперь пишу с внутренним состоянием спокойствия.

Что можно встретить в моём творчестве? Философию, любовь, иронию, Бога, природу, эзотерику, красоту, печаль, безнадёжность, радость, боль, спокойствие и полноценность. Цвета моих стихов очень разные, пишу из личного опыта, осознания прошлого, настоящего, визий, предчувствий. Люблю использовать символы в стихах, передавать чувства, впечатления. Чаще всего творю поздними вечерами, с музыкой, чтобы сконцентрироваться. Почему пишу? Чтобы реализовать себя. Хочется, чтобы  читатель хотя бы на миг задумался, остановился, и совсем не важно, как  лично каждый интерпретирует прочитанные стихи, совпадает ли это с моей идеей”.

 

Odė sąmonės parazitams

Prisijunk prie mūsų –

Ten siaučia depresinis skaičiavimas,

Kiek liko dienų,

Kai bus išgirstas slaptas maldavimas.

Pasislėpę nuo išgalvotų priešų

Po puikybės tvoromis

Žinom kiek ydų turi tu,

O mes, ritualais šventi.

Laukiam kada ateivis iš dangaus

Išpirks jūsų kaltes.

Laukiam rytojaus šviesaus

Eko maldose.

Jeigu ne su mumis –

Paklaidintas žmogau esi.

Kardu ir kalbomis

Tavo siela bus saugi.

P.S. Parazitai – vieni iš pagrindinių evoliucijos variklių (Mokslinė, asmeninė ir dvasinių praktikų patirtis)

Skiriu visiems, kurie mėgsta vartoti žodžius reikia, būtina…kurie savo idealus bet kokia kaina nori primesti kitiems žmonėms… – ateik, aš tau pasakysiu, palauk tuoj pavysiu ir kaip pasakysiu, bumpt…

Nuo rūšinio vyno iki…

Vienas žingsnis

Nuo rūšinio vyno iki listerino.

Ruletės „spinas“ –

Įpilk dar degančio skysčio.

Žvengia balti žirgai paryčiais

Iliuzinio miesto centre,

Verkia nepagimdyti vaikai

Įstrigę kosminiam laike.

Tamsoje ieškau eliksyro

Kraujuojančioms žaizdoms užgydyti,

Tamsoje ieškau eliksyro

Kraujuojančioms žaizdoms užauginti.

Prieš akis veidrodžiai kreivi,

Už durų žmonės nepatikimi.

Vaizdas susitraukęs –

Vėl atsuktas kamštukas.

Naktis neatneša ramybės,

Galvoje amžinos derybos.

Atokvėpis pirmam laše,

Neviltis paskutiniam laše.

Kodėl? Rytoj… Nebesvarbu…

Išsijungiu, pavargęs atsibundu,

Nebeatsimerkti deja neišdrįstu.

Iliuzijų spąstuose

Mergina nėščia – prostitutė šalia.

Auksinės, žalios, žydros kupiūros,

Aš gyvenu, kai rieda mano superduper mašina.

Jau pastatytos puikybės skulptūros.

Vartojam numestą kaulą,

Hamburgerį, vien tik žalią maistą,

Kartojam mantras. Nesuprantam, apie ką?

Darbas, namai, vaikai-mirtis.

Fermų ūkiuose kiaulės kriuksi

Žmonių išdidžiais herojų vardais.

„Taginu“, „laikinu“, „paustinu“ –

Iliuzijų erdvėse pasimetu.

Sakė rėkti prieš GMO,

Klauptis atskridus NSO.

Aš DIEVAS esu, valdau pasaulį,

Šluostau plastikines kalėjimo lubas.

Garbinu TV, kompiuterį,

Išpūstas, sutrauktas lėles.

Suokia į ausį…

Tu reikšmingiausias, tu svarbiausias,

Nepelnytai nesuprastas.

E g o a t p a ž į s t i. Euforija, mano melodija!

Jamam, perkam, varom…

Būti mylimam, garsiam, gražiam!!!

Amžinai Jaunam!!!

Valgo smegenis kažkas niamniamniam.

Netikri vienuoliai, ferari, paslaptis

Torto, vyro, žaislo? Tau patiks.

Vizualizacija. Turiu, aš turiu. Turiu dabar.

Turiu, turiu, turiu… Atsibodo, noriu dar.

Namą pastatyk,

Kaimyną sudegink.

Amen.

Pašiepta – materializmas, vartojimo kultūra, puikybė, fast food, žaliavalgiai, socialiniuose tinkluose paskendę, dvasines praktikas atliekantys dėl mados, grožio kultas, amžinos jaunystės kultas, sexo kultas, pinigų kultas, populiarios psichologijos-masinės ezoterikos knygos,  NESĄMONINGUMAS IR EGOIZMAS

Širdies čakra

Žaliuoja šiandien anahata,

Akimirkos pranajama.

Rankos apgaubia pasaulį –

Ačiū tau, kad esi.

Protas sujungia materiją ir erdvę

Į vieną didelę širdį.

Iš taško prasiplečiam į begalybę

Ir vėl sugrįžtam į vienį.

Tu man artimas ir mielas,

Vietoj aš – mes.

Meilės natos

Amžiams skambės…

Dviejų širdžių meditacija

Žvelgiant į akių gelmę

Pradingsta išmanymo šešėliai,

Nuskandinu žinojimo saulę,

Siurbiu tavo šviesą atvirai. Naujai.

Plaukioju pro plazmoidų rutuliukus,

Tekančių šilkinių gijų pluoštus,

Harmonijų kristalus,

Atveriu pasaulių portalus.

Veido linijos, spalvos,

Jausmai, mintys ir nuostatos

Ištirpsta šiltam prilietime,

Kai kalbasi sielos be

Iliuzinio noro tapti kažkuo,

Egoistinio troškimo būti suprastam kažkaip,

Įsiprasminti pavidaluose,

Apgaulinguose ribotuose žodžiuose.

Kvėpuodamas oda, krauju, ląstelėmis

Savo atomais susijungiu su tavaisiais.

Fraktalas nutapytas vienintelės tikros, šios akimirkos glėby,

Išfrakcionuota informacija žiba mistinam vaizdiny.

Aš gyvenu tavim,

Tu manyje.

Per gyvenimų šokius mes esam viena,

Buvom ir išliekam vientisa visuma.

Žemės sukūrimas, ateities povandeniai miestai,

Pasauliai tarpstantys išsluoksniuotoje erdvėje,

Gimimo keliai, meilė NAMUOSE.

Pokalbis su Juo apie pasirinkimą,

Pamokos būtinybę,

Palaimintą ramybę

Susiliejus su … į ….

Lietaus lašai kambary,

Sugražina mus sinchroninis mirksnis.

Ačiū Jurgai ir Larisai…

Oro ritmu

Išdalinsiu save už dyką,

Maudykitės rankomis sukurtų vėjų bangose,

Saulės spindulių lietuje

Aš čia – medituoju krante.

Malda prieš. 32 ritmas.

Ant kojų pirštų pašėlęs šokis,

Perskrisiu ugnikalnius, žvaigždes

Ir padovanosiu gyvenimo vertybių dainas.

Krisk, meluok, gailėkis – nesvarbu.

Glamonėk, sudievink, prarask – nesvarbu.

Statyk, sugriauk, surišk – nesvarbu.

Lietuje, smėlyje, ugnyje – kur?!!!

Ieškau tam kad atrasčiau

Myliu…meldžiu…mylėsiu

Gyvenimas nesibaigia –

Taškų nebėra.

Ačiū vandeniams

Aikštelė

Žiba saulės spinduliai

Laimingų žmonių akyse,

Juda jausmų sūkuriai

Saviraiškos erdvėse.

Žiba sielos medus,

Kuria pasaulius naujus.

Iš šešėlių išvaduoti kūnų virpesiai,

Virsta šviesių žmonių harmoningais judesiais.

Žiba linijos

Atkartotos fraktale.

Stovi pasikeitusios figūros,

Tobulam kristale.

Ačiū mokytojui Lev ir dvyniams…

Mano meilei

Tu mano meilė,

Tu geltonai juoda.

Mano eilių neskaitai,

Su vėjais neskraidai.

Nusivili, nusvili,

Degi, degini, uždegi.

Susižavi, sužavi, nustumi.

Teisingų žodžių nedaug.

3M: Meilė, Muzika, Mama.

Tu mano meilė,

Tu geltonai juoda.

Skiriu mano meilei, mano žmonai

Pilnatvė

Vėjyje aidi žodžiai,

Aš išeinu iš savo ribų,

Nebelieka man mano,

Dieve, tavyje ištirpstu.

Tu eini kreivai,

Nebenoriu pakeisti,

Leidžiu elgtis kvailai,

Ne man tave teisti.

Vėjyje aidi žodžiai

Apie daugį ir vienį,

Visatą elektrone.

Gyvenu ramiai

Judesy, ritme,

Meditacijoje ir maldoje.

Halaammmnnnn

Tai turbūt pats gražiausias eilėraštis, kurį man teko sukurti, Ačiū TAU DIEVE

P.S. netolimoje ateityje Petras planuoja išleisti savo eilėraščių knygelę (aut. pastaba)

Straipsnį paruošė: Kristina