“Išdalinsiu save už dyką”… Petro eilės

“Pirmą eilėraštį parašiau 16 metų ir iki 23 metų sukūriau daugiau negu 220 eilėraščių, vėliau pavykdavo parašyti tik labai retai. Daugiausia minčių kildavo vaikštant naktį kaime.

Man eilėraščių kūryba asocijavosi su skausmu, stipriais asmeniniais išgyvenimais. Nenorėjau kentėti, nebegalėjau kurti, kartais kildavo troškimas parašytus lapus išmesti. 2015 metų sausį vėl atsivėrė kūrybiniai eilių šaltiniai. Dabar rašau vidinėje Aš ramybėje.

Ką gali sutikti mano kūryboje? Filosofijos, meilės, ironijos, Dievo, gamtos, ezoterikos, grožio, liūdesio, nevilties, džiaugsmo, skausmo, ramybės ir pilnatvės. Mano eilėraščių spalvos labai skirtingos, rašau iš asmeninės patirties, praeities, dabarties suvokimo, įžvalgų, vizijų, pajutimų. Mėgstu naudoti eilėraščiuose simbolius, perteikti jausmus, įspūdžius. Dažniausiai kuriu vėlai vakare, su muzika, kad susikoncentruočiau į save.  Kodėl rašau? Kad realizuočiau save. Norisi, kad skaitytojas nors trumpam susimąstytų, sustotų ir visai nesvarbu, kaip kiekvienas asmeniškai interpretuoja perskaitytas eiles, ar tai sutampa su mano idėja”.

 

Odė sąmonės parazitams

Prisijunk prie mūsų –

Ten siaučia depresinis skaičiavimas,

Kiek liko dienų,

Kai bus išgirstas slaptas maldavimas.

 

Pasislėpę nuo išgalvotų priešų

Po puikybės tvoromis

Žinom kiek ydų turi tu,

O mes, ritualais šventi.

 

Laukiam kada ateivis iš dangaus

Išpirks jūsų kaltes.

Laukiam rytojaus šviesaus

Eko maldose.

 

Jeigu ne su mumis –

Paklaidintas žmogau esi.

Kardu ir kalbomis

Tavo siela bus saugi.

P.S. Parazitai – vieni iš pagrindinių evoliucijos variklių (Mokslinė, asmeninė ir dvasinių praktikų patirtis)

Skiriu visiems, kurie mėgsta vartoti žodžius reikia, būtina…kurie savo idealus bet kokia kaina nori primesti kitiems žmonėms… – ateik, aš tau pasakysiu, palauk tuoj pavysiu ir kaip pasakysiu, bumpt…

 

Nuo rūšinio vyno iki…

Vienas žingsnis

Nuo rūšinio vyno iki listerino.

Ruletės „spinas“ –

Įpilk dar degančio skysčio.

 

Žvengia balti žirgai paryčiais

Iliuzinio miesto centre,

Verkia nepagimdyti vaikai

Įstrigę kosminiam laike.

 

Tamsoje ieškau eliksyro

Kraujuojančioms žaizdoms užgydyti,

Tamsoje ieškau eliksyro

Kraujuojančioms žaizdoms užauginti.

 

Prieš akis veidrodžiai kreivi,

Už durų žmonės nepatikimi.

Vaizdas susitraukęs –

Vėl atsuktas kamštukas.

 

Naktis neatneša ramybės,

Galvoje amžinos derybos.

Atokvėpis pirmam laše,

Neviltis paskutiniam laše.

Kodėl? Rytoj… Nebesvarbu…

Išsijungiu, pavargęs atsibundu,

Nebeatsimerkti deja neišdrįstu.

 

Iliuzijų spąstuose

Mergina nėščia – prostitutė šalia.

Auksinės, žalios, žydros kupiūros,

Aš gyvenu, kai rieda mano superduper mašina.

Jau pastatytos puikybės skulptūros.

 

Vartojam numestą kaulą,

Hamburgerį, vien tik žalią maistą,

Kartojam mantras. Nesuprantam, apie ką?

 

Darbas, namai, vaikai-mirtis.

Fermų ūkiuose kiaulės kriuksi

Žmonių išdidžiais herojų vardais.

 

„Taginu“, „laikinu“, „paustinu“ –

Iliuzijų erdvėse pasimetu.

Sakė rėkti prieš GMO,

Klauptis atskridus NSO.

 

Aš DIEVAS esu, valdau pasaulį,

Šluostau plastikines kalėjimo lubas.

Garbinu TV, kompiuterį,

Išpūstas, sutrauktas lėles.

 

Suokia į ausį…

Tu reikšmingiausias, tu svarbiausias,

Nepelnytai nesuprastas.

E g o a t p a ž į s t i. Euforija, mano melodija!

Jamam, perkam, varom…

Būti mylimam, garsiam, gražiam!!!

Amžinai Jaunam!!!

Valgo smegenis kažkas niamniamniam.

Netikri vienuoliai, ferari, paslaptis

Torto, vyro, žaislo? Tau patiks.

Vizualizacija. Turiu, aš turiu. Turiu dabar.

Turiu, turiu, turiu… Atsibodo, noriu dar.

 

Namą pastatyk,

Kaimyną sudegink.

Amen.

 

Pašiepta – materializmas, vartojimo kultūra, puikybė, fast food, žaliavalgiai, socialiniuose tinkluose paskendę, dvasines praktikas atliekantys dėl mados, grožio kultas, amžinos jaunystės kultas, sexo kultas, pinigų kultas, populiarios psichologijos-masinės ezoterikos knygos,  NESĄMONINGUMAS IR EGOIZMAS

 

Širdies čakra

Žaliuoja šiandien anahata,

Akimirkos pranajama.

Rankos apgaubia pasaulį –

Ačiū tau, kad esi.

 

Protas sujungia materiją ir erdvę

Į vieną didelę širdį.

Iš taško prasiplečiam į begalybę

Ir vėl sugrįžtam į vienį.

 

Tu man artimas ir mielas,

Vietoj aš – mes.

Meilės natos

Amžiams skambės…

 

Dviejų širdžių meditacija

Žvelgiant į akių gelmę

Pradingsta išmanymo šešėliai,

Nuskandinu žinojimo saulę,

Siurbiu tavo šviesą atvirai. Naujai.

Plaukioju pro plazmoidų rutuliukus,

Tekančių šilkinių gijų pluoštus,

Harmonijų kristalus,

Atveriu pasaulių portalus.

Veido linijos, spalvos,

Jausmai, mintys ir nuostatos

Ištirpsta šiltam prilietime,

Kai kalbasi sielos be

Iliuzinio noro tapti kažkuo,

Egoistinio troškimo būti suprastam kažkaip,

Įsiprasminti pavidaluose,

Apgaulinguose ribotuose žodžiuose.

Kvėpuodamas oda, krauju, ląstelėmis

Savo atomais susijungiu su tavaisiais.

Fraktalas nutapytas vienintelės tikros, šios akimirkos glėby,

Išfrakcionuota informacija žiba mistinam vaizdiny.

Aš gyvenu tavim,

Tu manyje.

Per gyvenimų šokius mes esam viena,

Buvom ir išliekam vientisa visuma.

Žemės sukūrimas, ateities povandeniai miestai,

Pasauliai tarpstantys išsluoksniuotoje erdvėje,

Gimimo keliai, meilė NAMUOSE.

Pokalbis su Juo apie pasirinkimą,

Pamokos būtinybę,

Palaimintą ramybę

Susiliejus su … į ….

Lietaus lašai kambary,

Sugražina mus sinchroninis mirksnis.

Ačiū Jurgai ir Larisai…

 

Oro ritmu

Išdalinsiu save už dyką,

Maudykitės rankomis sukurtų vėjų bangose,

Saulės spindulių lietuje

Aš čia – medituoju krante.

 

Malda prieš. 32 ritmas.

Ant kojų pirštų pašėlęs šokis,

Perskrisiu ugnikalnius, žvaigždes

Ir padovanosiu gyvenimo vertybių dainas.

 

Krisk, meluok, gailėkis – nesvarbu.

Glamonėk, sudievink, prarask – nesvarbu.

Statyk, sugriauk, surišk – nesvarbu.

Lietuje, smėlyje, ugnyje – kur?!!!

 

Ieškau tam kad atrasčiau

Myliu…meldžiu…mylėsiu

Gyvenimas nesibaigia –

Taškų nebėra.

Ačiū vandeniams

 

Aikštelė

Žiba saulės spinduliai

Laimingų žmonių akyse,

Juda jausmų sūkuriai

Saviraiškos erdvėse.

 

Žiba sielos medus,

Kuria pasaulius naujus.

Iš šešėlių išvaduoti kūnų virpesiai,

Virsta šviesių žmonių harmoningais judesiais.

 

Žiba linijos

Atkartotos fraktale.

Stovi pasikeitusios figūros,

Tobulam kristale.

Ačiū mokytojui Lev ir dvyniams…

 

Mano meilei

Tu mano meilė,

Tu geltonai juoda.

Mano eilių neskaitai,

Su vėjais neskraidai.

Nusivili, nusvili,

Degi, degini, uždegi.

Susižavi, sužavi, nustumi.

 

Teisingų žodžių nedaug.

3M: Meilė, Muzika, Mama.

Tu mano meilė,

Tu geltonai juoda.

Skiriu mano meilei, mano žmonai

 

Pilnatvė

Vėjyje aidi žodžiai,

Aš išeinu iš savo ribų,

Nebelieka man mano,

Dieve, tavyje ištirpstu.

 

Tu eini kreivai,

Nebenoriu pakeisti,

Leidžiu elgtis kvailai,

Ne man tave teisti.

 

Vėjyje aidi žodžiai

Apie daugį ir vienį,

Visatą elektrone.

Gyvenu ramiai

Judesy, ritme,

Meditacijoje ir maldoje.

Halaammmnnnn

Tai turbūt pats gražiausias eilėraštis, kurį man teko sukurti, Ačiū TAU DIEVE

 

P.S. netolimoje ateityje Petras planuoja išleisti savo eilėraščių knygelę (aut. pastaba)

Straipsnį paruošė: Kristina