Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunų žmonių spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, apie ją labai įdomiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų gerai (juk panašiai prigijo ir šv. Valentino diena), bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai švenčia ... Skaityti toliau »
Šventės
UŽGAVĖNĖS
Žiemos išvarymo ir atsisveikinimo su ja šventė Užgavėnės šiemet bus vasario 16 dieną. Katalikai šią šventę švenčia antradienį, likus 46 dienoms iki Velykų, nors dar visai neseniai prosenoviniu papročiu švęsta beveik visa savaitė prieš gavėnią. Šiuo metu Užgavėnės asocijuojasi tik su blynais ir persirengėliais, nors dar XX a. pradžioje ši šventė buvo ištisa papročių virtinė. ... Skaityti toliau »
JONINĖS
Ką XXI amžiuje eiliniam europiečiui reiškia Joninės? Manau, daugeliui tai tik vardadienis, kažkodėl ypatingiau ir labiau švenčiamas negu kitų vardų dienos. Reikia pripažinti, kad tobulėjant mokslui, žmonių pažinimas darosi vis ribotesnis. Mes tampame vienos siauros srities žinovais, bet pasaulio visuma lieka nepažinta. O visgi, kas tos Joninės? Jei gyventume taip pat arti gamtos, kaip mūsų ... Skaityti toliau »
PAPARČIO ŽIEDAS
Joninės arba Rasos – ilgiausios dienos šventė, turinti senas tradicijas. Senovės lietuviai tikėjo, kad Rasos šventės vidurnaktį žydi papartis. Paparčio žiedas – tai žmogaus troškimas pažinti, žinoti, visa gauti, tik tereikia jį surasti. Buvo sakoma, kad tas, kuris suranda ir nuskina paparčio žiedą, kitų mintis moka skaityti, kiaurai mato, kur pinigai ir brangenybės paslėptos, būna ... Skaityti toliau »
VELYKOS
Velykų šventė, kaip viena pagrindinių pavasario švenčių, tęsiasi ištisas tris savaites. O jei dar priskaičiuoti gavėnią, per kurią ruošiamės Velykoms… Prisiminkime, ką reiškia Didžiosios Velykų dienos: Verbų sekmadienis (sekmadienis prieš Velykas) – primena Kristaus pasirodymą Jeruzalėje, kai jis buvo sutiktas žaliomis palmių šakelėmis. Tas šakeles simbolizuoja mūsų verbos, o Žemaitijoje – kadagio šakelė. Su ja ... Skaityti toliau »
APIE KĄ KALBA MARGUČIŲ RAŠTAI ?
Iš vienos kiaušinio pusės Žemė motina išėjo, Iš kitos kiaušinio pusės – Mėlynas padangių skliautas; Iš dalies geltono trynio Saulė šviečianti pakilo, O iš baltymo padangėj Pilnas mėnuo pasirodė. Iš margos kiaušinio luobos Aukštos žvaigždės pasidarė. (J. Marcinkevičiaus vertimas) Taip dainuojama mūsų kaimynų suomių „Kalevalos“ epe. Velykos – viena iš gražiausių pavasario kalendorinių švenčių Lietuvoje. ... Skaityti toliau »
VĖLINIŲ, ILGIŲ IR VISŲ ŠVENTŲJŲ ŠVENTĖS
Mūsų pasaulis taip sutvertas, kad kiekvienas žingsnis lydimas kitimo: mes gimstame, augame bręstame ir mirštame. Galbūt todėl artėjant Vėlinėms susimąstome apie savo artimuosius mirusiuosius, prisimename jų gyvenimus ir net grįžtame prie savęs. Kiekvienam dingteli mintis, ar teisingai gyvenu, ar bijau mirties, ar kas nors pasikeis po mirties, ar noriu kažką pakeisti, kad po mano mirties ... Skaityti toliau »
KŪČIOS
Senų senovėje žyniai stebėdavo, kada pradėdavo ilgėti dienos. Pradėjus dienoms ilgėti, prasidėdavo didelė šventė prie apeiginio stalo su sudėtingomis apeigomis, maginiais veiksmais, burtais, aukojimais ir kt. Tai šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ji buvo vadinama Kūčiomis (gruodžio 24 diena). Šis pavadinimas yra labai senos kilmės ir bendras daugeliui Europos tautų. Lietuvių kūčios, lenkų ... Skaityti toliau »
APIE KALĖDAS
Kalėdos – krikščionybės ir pagonybės jungtis Visi pažįstame Kalėdas kaip Kristaus gimimo šventę, bet ji yra daug senesnė už patį Kristų. Visos Europos tautos panašiu metu šventė Žiemos šventę, kuri buvo ypač svarbi. Prieškrikščioniška Lietuva taip pat jautė, kad tamsusis metų laikas yra labai paslaptingas, nesaugus, visos gyvybinės jėgos mąžta. Ta pajauta skatino žmones būti ... Skaityti toliau »
PESACH
Pesach – tai žydų pavasario šventė, simbolizuojanti gamtos atbudimą, pasaulio atsinaujinimą ir žmogaus išsivadavimą. Tai laisvės ir garbės atgavimo diena. Pesah yra tai seniausia žydų šventė, skirta pačiam pagrindiniam Biblijos istorijos įvykiui, kuris yra žydų tautos istorijos pradžia – išėjimui iš Egipto bei išsivadavimui iš 400 metų trukusios vergovės. Visa judėjų religijos sistema paremta prisiminimu ... Skaityti toliau »
Roš aŠana – ŽYDŲ NAUJIEJI METAI
Roš aŠana – žydų Naujieji metai. Ši žydų šventė švenčiama pasaulio sutvėrimo garbei, taip pat sutinkami naujieji ir palydimi senieji metai. Yra legenda apie tai, kaip Dievas Roš aŠano dieną Gyvenimo knygoje užrašo, koks likimas laukia kiekvieno žmogaus ateinančiais metais: “…kam gyventi, o kam numirti, kieno laukia ramybė, o kieno – šlaistymasis, kieno – sėkmė, o kieno – ... Skaityti toliau »
AKIMIRKOS ŠVENTĖ
Naujųjų metų šventė yra gerokai naujesnė nei Kūčios ir Kalėdos. Kalendorinių metų pradžia – sąlyginis dalykas. Metus skaičiuoti nuo sausio 1 dienos 1500 metais pradėjo vokiečiai. Europos katalikų kraštuose sausio 1-oji kaip naujų metų pradžia įsigalėjo tik XVII amžiaus pabaigoje. Senovės lietuviai šventė naujųjų metų pradžią, bet ši šventė neturėjo pastovio datos. Etnografai spėja, kad ... Skaityti toliau »
IŠ KUR KILO ŠV. VALENTINO ŠVENTĖ ?
Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs mylimiesiems. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II-asis siekė suburti kuo didesnę kariuomenę, kad jie gintų imperiją. Kad savo tikslą pasiektų, jis netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, nes manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jam svarbesnė jo šeima. Vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčiųjų žmonių ... Skaityti toliau »
HELOVYNAS
HELOVYNAS (HALLOWEEN) = Samhain Kasmet vis daugiau žmonių susidomi spalvingąja Helovyno švente (lapkričio 1-osios išvakarės), kuri stebina savo kostiumais, linksmomis tradicijomis ir priešingu mums, lietuviams, šventimu. Nors Helovynas labiausiai mėgstamas Amerikoje, vis dėlto jis kilo iš Keltų tautos ir krikščionybės mišinio. Keltai, gyvenę prieš 2000 metų dabartinėse D.Britanijos, Prancūzijos, Airijos teritorijose, nuo senų senovės šventė SAMHAIN, ... Skaityti toliau »