Anyžius /Pimpinella anisum L./ – vienmetis žolinis morkų ir petražolių šeimos augalas, kilęs iš Libano. Žinomas nuo neatmenamų laikų. Senovės Romoje anyžiaus sėklas naudojo kaip vaistą, o taip pat kaip prieskonį duonai pagardinti. Po taip būdingų senovės romiečiams daugiadienių puotų anyžiaus pyragai buvo valgomi norint išvengti persivalgymo sukeltų padarinių. Plinijus rašė, kad anyžius gaivina burnos ertmę, jaunina organizmą. Anyžių surišdavę šluotele ir kabindavę prie lovų kad gaivintų orą ir kad atbaidytų naktinius košmarus.
Anyžius Europoje viduramžiais buvo labai brangus prieskonis, pagal savo vertę prilyginamas pankoliui, kalendrai ir kmynams. Senovinėse kulinarinėse knygose buvo rekomenduojama anyžių naudoti saldėsiams iš riešutų, medaus ir razinų, o taip pat derinant su laurų lapais ir cinamonu gardinti mėsos patiekalus.
Anyžius auga Libane, Graikijoje ir Kipre, tačiau dėl savo aromatingų sėklų auginamas daugelyje šalių – Ispanijoje, Turkijoje, Indijoje, Kinijoje, Meksikoje, JAV, Italijoje, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Kaukaze, Moldavijoje ir Ukrainoje.
Anyžius – labai aromatingas augalas, jo stiebas išauga iki 70 cm aukščio, žydi anyžius vasarą skėtiniais žiedynais, baltais ar šviesiai rausvais smulkiais žiedeliais. Sėklos, naudojamos kaip prieskonis, yra saldaus skonio, subręsta rugsėjį. Sėklos savo forma primena mums puikiai pažįstamą kmyną, tik yra šiek tiek lenktos, šviesiai žalios arba rudos spalvos.
Anyžiaus sėklose yra apie 2-3% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra 80-90% anetolo ir apie 10% metilchavikolo. Būtent šios medžiagos ir skleidžia taip būdingą anyžiui aromatą.
Visų pirma anyžiaus sėklos naudojamos gydant virškinimo sistemos organus, stiprina motorinę ir sekrecinę žarnyno funkciją, kelia apetitą ir mažina meteorizmą. Anyžiaus sėklų nuoviras skatina pieno susidarymą maitinančioms motinoms. Anyžiaus eteriniai aliejai yra puiki antiseptinė ir atsikosėjimą skatinanti priemonė, dėl ko anyžius yra naudojamas peršalus, kosint ar sergant įvairiausiais kvėpavimo takų uždegimais. Anyžiaus sėklos farmacijos pramonėje naudojamos gaminant vaistinius aliejus, sirupus, antpilus, amoniakinius anyžiaus lašus. Anyžius naudojamas įvairiausių vaistų skonio pagerinimui, dantų pastos aromatizavimui.
Anyžius – intensyvaus saldymedį primenančio skonio ir aromato prieskonis, puikiai dera su laurų lapais, kalendra, pankoliu, ypač ruošiant konservus, marinatus ar sūdant, dedamas į girą, kisielius. Anyžiumi gardinami mėsos, žuvies patiekalai, kepiniai, padažai. Populiarus indiškoje, Vidurio Azijos tautų, portugalų, vokiečių, italų ir prancūzų virtuvėse. Anyžius suteikia subtilų aromatą tortams, pyragaičiams, sausainiams. Įeina į prieskonių mišinio kari (curry) sudėtį. Anyžius plačiai naudojamas duonos gaminių ir saldumynų, farmacijos ir parfumerijos pramonėje.
Anyžių sėklos turi būti saugomos uždarame hermetiškame inde saulei nepasiekiamoje vietoje, kitaip greitai praranda savo aromatą. Anyžius naudojamas ir maltu pavidalu, tačiau labai greitai praranda aromatą, dėl to malkite tik tiek anyžiaus sėklų, kiek reikia tam kartui. Jei norite sustiprinti anyžiaus aromatą, prieš naudodami šį prieskonį savo patiekalui, paskrudinkite sėklas sausoje keptuvėje.