• Guru

    Хочешь получить задание от Учителя ?

Загрузка ... Загрузка ...

Где сейчас Учитель?

Планеты сегодня

Аудиозаписи

2022.10.10
Ришон-ле-Цион
Обсуждение практик. Обмен качествами. Распределение плазмы
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Плазменные практики. Экспертная чувствительность. Творческая деятельность
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Поэтапные действия на площадке

Проект ЖИТЬ ЗДОРОВО

Respublikinė Jogos Mokykla   
Facebook/RJM    Youtube/RJM   Instagram/RJM

Nepatogi laimė, arba ką žino laimingi žmonės, ko nežinome mes?

nepatogi_laime

Vienas didžiausių gyvenimo paradoksų – laimė slypi ten, kur jos nesugalvotume ar nedrįstume ieškoti. Iš tiesų laimės teikiančių dalykų paprastai vengiame bet kokia kaina – jie rizikingi, nemalonūs ir kartais sukelia neigiamų jausmų. Tačiau jie būtini, jei norite gauti laimės trofėjų.

Būti laimingam – ko gero, populiariausias noras, kurį sugalvojame pūsdami gimtadienio torto žvakutes ar danguje išvydę krintančią žvaigždę. Visi trokštame laimės ir šis noras kartais net stipresnis už siekį gyventi prasmingą gyvenimą. Psichologas Edas Dieneris, išanalizavęs daugiau nei 10 tūkst. dalyvių iš 48 šalių duomenis, nustatė, kad žmonės bet kuriame pasaulio kampelyje laimę laiko svarbesne už prasmingą gyvenimą, buvimą turtingam ir net patekimą į rojų. Atsižvelgus į laimės privalumus patvirtinančius tyrimus, toks jos aukštinimas nestebina. Laimė turi dvejopą poveikį – ji ne tik suteikia teigiamų emocijų, bet ir padeda nuskinti laurus kitose srityse: laimingi žmonės daugiau uždirba, yra sveikesni, palaiko artimesnius santykius, yra kūrybiškesni, jiems labiau sekasi ir t. t. Deja, laimė nėra lengvai pasiekiama, o ją labiausiai lemia asmenybiniai ir genetiniai veiksniai. Taip, kartais iš tiesų pajuntame euforiją, tačiau greitai vėl sugrįžtame į pradinį tašką, lyg viduje turėtume laimės termostatą, nustatantį šio jausmo ribas. Vis dėlto tikra laimė yra daugiau nei teigiamos emocijos. Tai mąstymo būdas, tam tikra lūkesčių, idealų ir susitaikymo su tuo, ko negali pakeisti, bei daugelio kitų veiksnių aritmetika. O tam galime patys turėti įtakos.

Nesvarbu, kaip nustatytas jūsų laimės termostatas, pakeitę savo kasdienius įpročius galite pakeisti ir jo rodiklius. Šie įpročiai nėra tokie, kokių galite tikėti ieškodami laimės. Ji tėra rezultatas, finišo linija, iki kurios reikia įveikti ne visada lengvą kelią. Tačiau juo eina žmonės, kurie gali drąsiai pasakyti: „Esu laimingas.“

Rizika kelia baimę, bet suteikia naujų spalvų

Sakoma, kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Regis, laimingi žmonės šiuo šampanu mėgaujasi kasdien, žinoma, netiesiogine žodžio prasme. Laimingi asmenys pažįsta rizikos skonį, jie nebijo eksperimentuoti. Ir nors rizika nepanaši į laimę – juk ten slypi nežinomybė ir baimė – iki jos yra visai netoli. Daugelis nemėgsta rizikuoti ir bijo naujovių, manydami, kad tai, ką jie turi, yra geriausias pasirinkimas. Gal ir tiesa, tačiau taip užkertame kelią dar platesnėms galimybėms, o galbūt ir geresniems sprendimams bei stipresniems jausmams.

Įsivaizduokite, kad draugas jus pakviečia vakarienės. Kokią vietą rinktumėtės? Ar savo mėgstamą kavinę, kurioje visuomet užsisakote tą patį kepsnį, ar dar nebandytą restoraną, kuriame siūlomi jums neįprasti patiekalai? Dauguma žmonių rinktųsi saugų, jau patikrintą variantą: „Jei man skanus šis patiekalas, kokio velnio bandyti kažką, ką galbūt išmesi į šiukšlių dėžę po vieno kąsnio?“ Skani tikėta vakarienė – tikėtos emocijos. Nieko nauja, nieko neįprasta, o jūsų laimės termostato rodyklė nė nepajuda iš vietos.

Laimingi žmonės intuityviai žino, kad laimę ne visuomet atneša dalykai, kuriuos mėgstame ir kurie mums yra įprasti. Kartais reikia peržengti savo komforto ribas, apčiuopti kažką nepatogaus, iš pradžių gąsdinančio, kad vėliau būtume apdovanoti teigiamų emocijų antplūdžiu. Paprastai tariant, laimingi žmonės yra smalsūs. Toddo Kashdano tyrimo dalyviai 21 dieną pranešinėjo apie savo kasdienius užsiėmimus bei jausmus. Pasirodo, labiausiai gyvenimu patenkinti buvo tie žmonės, kurie jautėsi smalsūs ir išbandė vis naujų dalykų. Negana to, jie nuolat užsiimdavo veikla, kuri jiems keldavo diskomfortą, tačiau ilgainiui tai atsipirkdavo su kaupu. Smalsūs žmonės yra pasiruošę nežinomybės keliamai baimei ir suvokia, kad tai ne pats lengviausias, tačiau tiesiausias kelias norint tapti stipresniam ir išmintingesniam.

Žinoma, smalsauti reikia apgalvotai, nepuolant rizikuoti visose gyvenimo srityse. Tačiau turėtume dažniau išdrįsti peržengti savo komforto zoną ir apsidairyti, kas už jos slypi. Išbandykite naujus dalykus ten, kur rizika nėra didelė, pavyzdžiui, naują restoraną, naują atostogų vietą, naują pomėgį ar veiklą, galite pabandyti ir tai, ko visuomet bijojote: skaityti pranešimą, sudainuoti karaokę ir pan. Kalbėdamiesi su žmonėmis, pasistenkite išlikti atviri ir neteisti kitų, net jei jų nuomonės ar pažiūros prieštarauja jūsiškėms. Pabandykite į situaciją pažvelgti kito asmens akimis ir atrasti teigiamų pusių. Atverkite duris naujovėms, nesistenkite visko kontroliuoti ir priešintis. Po dvidešimties metų labiau gailėsitės dėl tų dalykų, kurių neišbandėte, o ne dėl to, ką išbandėte, tačiau jums nepatiko.

Pamirškite laimę, jei norite būti laimingi

Manote, kad norėdami būti laimingi turime vaikytis laimės? Ne visai. Iš tiesų žmonės, kurie pernelyg sureikšmina laimę… yra patys nelaimingiausi.

Kai kurie žmonės taip įsikimba į laimės idėją, kad ją tiesiog praleidžia pro savo rankas. Laukdami, kol ateis ta didinga euforijos akimirka, taip ir nepastebime laimės, kuri yra visai šalia. Arba kartą paragavę didžio džiaugsmo, pradedame jį lyginti su kitais įvykiais, taip juos nuvertindami ir iš savęs atimdami teigiamas emocijas. Žinoma, ilgai lauktas paaukštinimas neprilygsta eiliniam jūsų vaiko pasirodymui koncerte, tačiau tinkamai įvertintas ir šis įvykis suteiks jums malonių pojūčių. Kai kurie įvykiai yra emociškai stipresni nei kiti, tačiau tai nereiškia, kad turime vaikytis ir laukti tik tų dalykų, kurie suteiks didžiausią euforiją. Visos malonios akimirkos yra svarbios, tik reikia išmokti jas pastebėti ir mėgautis. Jei visi su savimi nešiotumės laimės liniuotę ir pagal ją matuotume visus įvykius (20 cm – laimė, 10 cm – galėtų būti geriau, 5 cm – tokia čia ir laimė), retai patirtume teigiamų emocijų. Kartais net 2 cm laimės yra daug.

Psichologų teigimu, laimės vaikymasis yra paviršutinis, trumpalaikis ir hedonistinis tikslas. Maža to, jo ne tik nepasiekiame, bet ir gauname priešingą rezultatą. Psichologė Iris Mauss nustatė, kad laimei pirmenybę teikiantys žmonės jaučiasi vienišesni nei tie, kurie jos nesureikšmina. Paradoksalu, tačiau kuo didesnę reikšmę suteikiame laimei, tuo nelaimingesni esame. Tyrimai rodo, kad laimę vertinantys asmenys teigė patiriantys net 50 proc. mažiau pozityvių emocijų, savo pasitenkinimą gyvenimu įvertino 35 proc. prasčiau ir net patyrė 75 proc. daugiau depresyvių simptomų nei žmonės, kurių prioritetai buvo kitokie.

Atliekant kitą eksperimentą pusė dalyvių skaitė straipsnį apie laimės mokslą, kuriame buvo pabrėžiama laimės vertė. Kita grupė skaitė tą patį straipsnį, tačiau su laime susiję žodžiai buvo pakeisti fraze „teisingų sprendimų priėmimo svarba“. Po skaitymo užduoties visiems dalyviams buvo rodomas juokingas filmukas. Kaip manote, ar abi grupės juo mėgavosi vienodai? Žmonės, kurie skaitė apie laimės teikiamą naudą, filmu mėgavosi mažiau nei kiti. Kitaip tariant, įskiepyta laimės vertybė atėmė iš jų galimybę pasidžiaugti akimirka laukiant kažko nepaprasta. Šis dėsnis galioja ir gyvenime.

Nesakome, kad norėti būti laimingam yra blogai, tačiau tai nėra vienintelė sritis, kuriai turėtume skirti savo dėmesį. Laimingas gyvenimas yra tarsi matrica, kurią sudaro laimingi įvykiai, retkarčiais – liūdesys, prasmės suvokimas, žaismingumas, psichologinis lankstumas, autonomija, meistriškumas ir bendrumo jausmas. Turėtumėte atšvęsti kiekvieną laimėjimą bet kurioje iš šių sričių ir pernelyg nesureikšminti laimės. Ji ateis tada, kai jos mažiausiai tikėsitės.

Miškas geriau nei atskiri medžiai

Laimingi žmonės dažnai kritikuojami dėl nerealistiško požiūrio į pasaulį. Jie skrajoja padebesiais, nekreipia dėmesio į svarbius faktus ir į viską žvelgia pro rožinius akinius. Iš tiesų patenkinti ir laimingi žmonės yra ne tokie analitiški ir dėmesingi detalėms. Kaip parodė Josepho Forgaso tyrimas, į pozityvumą linkę asmenys taip pat yra ne tokie skeptiški, todėl dažniau gali pakliūti į sukčių paspęstus spąstus. Neatsižvelgiant į tykančias grėsmes, jie yra laimingesni už pernelyg analitiškus, į detales susitelkusius asmenis. Iš dalies todėl, kad jie pro ausis praleidžia informaciją, kuri gali pakenkti jų laimės jausmui. Kate Harkness tyrimas parodė, kad neigiamai nusiteikę žmonės daug greičiau pastebi pakitusią aplinkinių išraišką, tarsi ieškodami įrodymo, kad viskas klostosi ne taip gerai, kaip turėtų: „Mačiau, kaip vartei akis. Prašyčiau pagarbos!“ Laimingi asmenys nėra tokie jautrūs ir net gali pražiopsoti kito asmens veide atsiradusį sarkazmą ar susierzinimą, taip prasklaidydami kylančią įtampą: „Mane erzini, tačiau žinau, kaip tau rūpiu“. Laimingi žmonės nesileidžia apsunkinami detalių. Jie regi mišką, tačiau nemato atskirų medžių.

Laimingiems žmonėms būdingas nerūpestingas požiūris ir panašūs laimėjimai. Nustatyta, kad laimingiausi asmenys – tie, kurie vertindami savo pasitenkinimą gyvenimu surinko devynis balus iš dešimties. Jie paprastai gaudavo blogesnius pažymius ir mažesnę algą nei vidutiniškai laimingi žmonės, tačiau tai jiems buvo palyginti maža kaina, kurią mokėdavo už galimybę būti laimingiems.

Tai nereiškia, kad į savo atsakomybę turėtume žvelgti pro pirštus – sąmoningumas ir dėmesingumas detalėms yra svarbi savybė, tačiau viskas turi būti daroma su saiku. Pernelyg susitelkdami į vieną dalyką, išeikvojame jėgas ir paralyžiuojame save. Laimingi žmonės suvokia, kad perfekcionizmas neegzistuoja, o gana gerai – vadinasi, velniškai gerai!

Džiaugsmas svarbiau nei paguoda

Prasmingi, artimi santykiai yra viena pagrindinių laimės dalių. Ir ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime. Kaip rodo neseniai atlikta pasaulinė „Gallup“ apklausa, žmogaus laimingumas darbe labiausiai priklauso nuo to, ar jis turi geriausią draugą, kuriam galėtų paskambinti ir išpasakoti visas bėdas. Žinome, kad parama itin svarbi draugystei, todėl ir patys stengiamės būti tikri draugai – išklausyti ir paguosti, kai kitam to reikia. Skamba įtikinamai, tačiau mokslininkai pateikia ir kitą, ne tokį nuspėjamą ir net priešingą draugystės elementą, kuris suteikia daugiau laimės.

Neretai manome, kad tikras draugas yra tas, į kurį galime kreiptis ištikus nelaimei, kuriam galime išsiverkti ant peties ir pasiguosti. Tačiau, kaip rodo tyrimai, laimingiausi žmonės yra tie, kurių draugai būna šalia laimės akimirkomis ir be pavydo padeda jiems atšvęsti laimėjimus. Kaip rodo Shelly Gable tyrimas, partneriai, nemokantys įvertinti sutuoktinio laimės akimirkų ir laimėjimų, daug dažniau išsiskiria.

Ne visada paprasta džiaugtis kitų sėkme, ypač kai tau pačiam nesiseka ir esi paskendęs liūdesio liūne. Tačiau nuoširdžiai pasidžiaugdami padedame artimam žmogui įprasminti šį įvykį ir taip dar labiau sustiprinti jo teigiamą poveikį. Tyrimai rodo, kad asmenys paprastai prisimena įvykius kaip daug pozityvesnius, jei prieš tai apie juos kalbėjosi su draugu ar artimuoju. Taip jie tarsi kraunasi teigiamų atsargų tiems laikams, kai fortūna nebus tokia palanki. Be to, džiaugdamiesi kito laime padedame ne tik draugui, bet ir sau patiems. Taip, kaip jaučiamės laimingesni leisdami pinigus kitiems, o ne sau, laimingesni jaučiamės ir puikiai leisdami laiką su draugais bei kartu su jais pasidžiaugdami.

Laimei svarbūs ir artimi pokalbiai su draugais. Išanalizavęs duomenis Matthiasas R. Mehlas nustatė, kad laimingi žmonės net 70 proc. daugiau laiko praleidžia kalbėdamiesi su draugais, tačiau šie pokalbiai nėra paviršutiniški. Apskaičiuota, kad jie net dukart dažniau kalbėdavosi prasmingomis temomis, palyginti su ne tokiais laimingais žmonėmis. Taigi pamirškite pokalbius apie orą ar bites – kur kas svarbiau paklausti, kas gera draugui nutiko, ir kartu tuo pasidžiaugti.

Tik pripažinę savo pažeidžiamumą, galime būti laimingi

Manome, kad laimingi žmonės nesusiduria su kančiomis. Jiems tiesiog viskas puikiai klostosi, o neigiamos emocijos yra itin retas svečias jų namuose. Juk kitaip laimė prarastų prasmę – laimė ir yra laimė, kai gyvename apsupti pozityvių emocijų. Deja, ne visai. Laimingi žmonės nesislepia ir neneigia negatyvių emocijų. Jie nėra gimę po laiminga žvaigžde ir patiria ne mažiau neigiamų įvykių nei mes. Iš tiesų, kaip rodo tyrimai, šiuos žmones skiria vienintelis bruožas – jie tiki, kad yra verti būti laimingi. Jie nebijo būti pažeidžiami ir gyvenime visada žengia drąsiai, be kaukių, be šarvų, nebijodami sulaukti kitų paniekos ar kritikos. Jie pripažįsta, kad gyvenimas yra pilnas nusivylimų, tačiau nesileidžia blaškomi, o imasi konkrečių veiksmų problemoms spręsti. Jie priima nežinomybę nesistengdami jos kontroliuoti ar užkirsti visų kelių.

Laimė ateina tada, kai nustojame kažko laukti bei tikėtis ir pradedame gyventi šia diena – džiaugiamės tuo, kuo esame, nesikrimsdami dėl to, kuo turėtume būti ar kur norėtume atsidurti. Vis dėlto nėra lengva tai padaryti. Dauguma mūsų įsitikinę, kad tik ką nors darydami galime būti laimingi. Kai žmonėms pasiūloma atsikvėpti, tiesiog džiaugtis tuo, ką turi, paprastai jie tampa nerimastingi ir pikti. Jie žino, kad negali būti ten, kur yra dabar: jiems reikia geriau, daugiau, judėti į priekį ir jokiu būdu nesustoti. Manome, kad norėdami būti laimingi, turime to siekti. Tačiau kaip atrodo laimė? Tai sustojimas ir džiaugimasis tuo, kuo esi, ką turi, buvimas čia ir to įvertinimas.

Nesėkmės ne mažiau svarbios už džiaugsmą

Nesėkmės visus išmuša iš vėžių. Vieni nuleidžia rankas po vieno nesėkmingo bandymo, vertindami tai kaip įrodymą, kad „esu tam negabus“, kiti – atkakliai siekia savo tikslo, tikėdami savo vizija ir nepaisydami nesėkmės, neigiamų atsakymų ar kritikos. Neseniai radau sąrašą įžymių rašytojų, kurių klasika tapusios knygos prieš tai leidyklų buvo atmestos ne vieną, ne du ir net ne tris kartus. Šie skaičiai mane šokiravo ir įkvėpė: Richardo Bacho knyga „Žuvėdra“ buvo atmesta net 140 kartų, kol pagaliau viena leidykla sutiko ją išleisti; Margaret Mitchell „Vėjo nublokšti“ – 38 kartus; Stepheno Kingo „Kerė“ – 30 kartų; J. K. Rowlling „Haris Poteris“ – 12 kartų. Ar pridėję ranką prie širdies galėtumėte nuoširdžiai pasakyti, kad po tiek kartų nebūtumėte visko metę? Turbūt dauguma pasiduotų po kelių nesėkmingų bandymų. Sunku pasakyti, ar šie autoriai yra laimingi, tačiau tai puikiai parodo, koks iškreiptas gali būti mūsų suvokimas apie tokias siekiamybes kaip sėkmė ar laimė. Dauguma mano, kad sėkmė puola į glėbį tik išrinktiesiems, tačiau šie šokiruojantys skaičiai rodo, kad sėkmė tiesiog lydi tuos žmones, kurie yra atkaklesni, atsparesni ir nesivadovauja iliuzijomis, jog sėkmė ir laimė ateina savaime. Jas reikia prisijaukinti ir kartais išsimaudyti purve.

Straipsnį rasite www.psichologijatau.lt