Rezonansas

Kai mūsų vidiniai organai dirba ritmingai, harmoningai, tuomet mes esame sveiki. Kai tam tikrų organų darbas išsibalansuoja, išeina iš bendro organizmo veikimo ritmo, tuomet atsiranda ligos požymiai. Bendrą organizmo ritmą viduje palaikantis organas yra širdis. Jei  visų organų vidinai svyravimai sutampa su širdies plakimo dažniu – tuomet įvyksta toks reiškinys kaip rezonansas.

Rezonansas (lot. resonans) – reiškinys, kai kūną veikiančios jėgos kitimo dažnis sutampa su to kūno laisvųjų svyravimų dažniu,  to pasekoje kūnui perduodama daugiausia energijos  bei ryškiai padidėja priverstinių svyravimų amplitudė.

Taigi, jei kvėpuosime ritmą derindami su širdies dūžiais, tuomet visas kūnas (diafragma, kuri juda kvėpuojant; visi vidaus organai, mankštinami diafragmos; krūtinės ląstos raumenys, mankštinantys greta esančius vidaus organus) bus vienam harmoningam ritme. Sergantys organai laikui bėgant prisiderins prie sveikų organų ritmo. Kūnas dirbs kaip gerai suderintas laikrodžio mechanizmas.

Rezonanso principą galima panaudoti derinant savo vidinius ritmus su išorinio pasaulio ritmais. Sakykim, tai būtų bendras kelių žmonių praktikų atlikimas vienu metu. Pranajamos vienu užduodamu ritmu ar asanos, atliekamos instruktoriaus ritmu, suteikia tiek jėgos ir duoda tiek energijos, kiek vienas pats žmogus negali išgeneruoti. Tikriausiai  daugeliui yra žinomas atvejis, kad armijoje neleidžiama kareiviams tiltu eiti koja kojon, kad tokia jėga nesulaužytų tilto.

Taigi , atliekant dvasines praktikas, rezonansas yra labai stiprus faktorius, į kurį būtina atkreipti dėmesį.