Respublikinė Jogos Mokykla „Gyvenimas yra laimė“ – Mokytojas
Загрузка ...
Specialistai teigia, kad žiemai reikia gerai pasiruošti. Meteopatija, tai yra liguista reakcija į oro sąlygų pasikeitimą, nėra prasimanymas, tai medicininis faktas. Sąvoka „meteojautrumas“ daugumai mūsų žinoma iš asmeninės patirties. Liguista reakcija į oro sąlygų pasikeitimus susideda iš daugelio faktorių, nes pats terminas „oro sąlygos“ apima daug rodiklių. Tai ne tik oro temperatūra, bet ir atmosferos slėgis, drėgmė, deguonies ir ozono kiekis ore, magnetinės audros. Žmogus, kaip dalis planetos gyvūnijos pasaulio, kaip ir kiti gyvūnai reaguoja į šių rodiklių pasikeitimus. Tikriausiai artėjant liūčiai jūsų šuo neranda sau vietos, o katinas slepiasi tyliame kampe. Taip ir žmogus, artėjant oro sąlygų pasikeitimui, jo organizme padidėja adrenalino koncentracija, gali padidėti ir kraujo klampumas. Dėl šių priežasčių pasireiškia tie simptomai, kuriuos priskiriame meteojautrumui: galvos skausmas, silpnumas, greitas nuovargis.
Mokslininkai vis grįždami prie meteopatijos temos stengėsi išsiaiškinti, ar tikrai oro sąlygos daro įtaką žmogaus organizmui. JAV, pavyzdžiui, buvo paskaičiuotas mirtingumas mėnesiais nuo 1920 metų iki 1995 ir prilygintas klimato pasikeitimams. Paaiškėjo, kad stipriai atšalus spalio ir lapkričio mėnesiais mirčių skaičius išaugo 2,4%. Šri Lankoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad liūčių ir didelės drėgmės sezonu, šalies gyventojai miršta dažniau nei esant geroms oro sąlygoms. Esant tam tikriems negalavimams žmonės iš tikrųjų jaučiasi blogiau keičiantis oro sąlygoms. Prie tokių priskiriami: širdies ligos, hipertonija, hipotonija, bronchinė astma, skydliaukės ligos, sąnarių ligos, psichiniai negalavimai. Pastebėta, kad 3-4 dienos prieš oro sąlygų pasikeitimą padidėja susirgimų gripu. Nuo meteopatijos kenčia ir žmonės su hormonų pusiausvyros sutrikimais – paaugliai, lytinio brendimo laikotarpiu, besilaukiančios moterys, taip pat moterys, išgyvenančios klimakso periodą.
Vien tik diagnozė pati savaime nedidina meteojautrumo. Problema slypi organizmo gebėjime prisitaikyti prie išorės sąlygų pasikeitimo.Gera adaptacija garantuoja, kad žiemą jūsų nekamuos blogumai. Silpna lems tai, kad visą periodą jūs kentėsite nuo negalavimų. Tai gali nutikti ir su sveikais žmonėmis, jei jie nesilaiko sveiko gyvenimo būdo. Turintys viršsvorį, rūkaliai ir, atleiskite, tinginiai jautriau reaguoja į oro sąlygų pasikeitimą.
Kaip sumažinti meteojautrumą? Visų pirma gydytojai pataria prieš žiemą skirti kuo daugiau dėmesio jau esantiems susirgimams. Jei rudenį jus kankino galvos skausmai, dusulys, sunkumas krūtinės plote, dabar pats laikas aplankyti gydytoją ir išsiaiškinti priežastis. Sergantys diabetu turėtų pasirūpinti normaliu cukraus kiekiu kraujyje, hipertonikai ir hipotonikai – normalizuoti kraujo spaudimą.
Likusiems rekomenduojama imtis bendrų stiprinančių priemonių – laikytis dienos rėžimo, laiku eiti miegoti, nepersivalgyti, valgyti mažiau riebaus ir daugiau augalinio maisto. Esant nemigai ar susijaudinus mažinti kavos kiekį, rūkantiems – sumažinti cigarečių kiekį, galima naudoti lengvas raminančias priemones su valerijonu arba pasiflorą.
Šalin blogą savijautą!
Pas daugelį žmonių žiemą pastebimas taip vadinamas sezoninis afektyvus sutrikimas, arba, paprasčiau, žiemos depresija. Ją sukelia saulės šviesos stoka ir ji ištikrųjų panaši į tikrą depresiją. Žmogus skundžiasi jėgų stygiumi, bloga nuotaika, noru likti vienumoje. Jis ima pernelyg daug valgyti, atsiranda trauka saldumynams. Šiaurinėse šalyse žiemos depresija – ne retenybė. Pasitaiko ir pietinėse šalyse – pas žmones, kurie laiką leidžia patalpose be langų ir iš darbo grįžta jau sutemus. 
Pats paprasčiausias būdas susidoroti su žiemos depresija – išeiti iš prietemos į šviesą. Geru oru, per išeigines išeikite į gamtą. Tegu jus sušildo Tibeto gydytojų, tenykštės Gjud Ši gydymo sistemos pasekėjų, spėjimai: jei kelyje sutiksite gražias vietas, linksmas puotas, naminius galvijus, džiaugsmingus ir gerus žmones, tai artimiausia savaitė atneš jums sveikatą ir gerovę.
Rytų medicina teigia, kad žmogus neturi kovoti su gamta, nes pats yra jos dalis. Jei sustiprėja vėjas arba ateina šalčiai, nereikia nuo jų slėptis. Jus turite pasipriešinti jiems kitais būdais – sumažinus šaltį ir vėją savyje.
Stenkitės gerti tik karštus gėrimus ir valgykite tik karštą maistą. Tai gerina kraujo apytaką ir stiprina imunitetą.
1. Dėkite į maistą ir gėrimą „šildančius“ prieskonius – cinamoną ir gvazdikėlį.
2. Žmonėms, kenčiantiems nuo kosulio, iš maisto reikia pašalinti pieną, nes jis padidina skreplių susidarymą.
3. Kuo daugiau judėti – judėjimas sušildo kūną ir pagerina kraujotaką.
Esant pirmiems negalavimo požymiams pasigaminkite daržovių sriubos. Joje būtinai turi būti: svogūnas, kuris užkerta kelią gausiam gleivių susidarymui, česnakas – gamtinis antibiotikas, batatas ir morka, turtingi imunitetui naudingu beta-karotinu, saliero šaknis ir lapai – vitamino C šaltinis, žiupsnelis paprikos – bendram sušilimui. Pagaminkite sriubą patys, nenaudokite miltelių – jų sudėtyje yra monoksido gliutamato koncentratas, kuris tik sukelia silpnumą ir ligas.
Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį į būtinybę pakankamai gerti skysčių. Dabar ne karšta, ir daugelis ėmė gerti mažiau nei vasarą. Tai neteisinga, kaip visada reikia išgerti ne mažiau kaip 10 stiklinių skysčių.
Dar egzistuoja „žalioji taisyklė“ – į kiekvieną patiekalą dėti žalumynų. Tai gali būti svogūnlaiškiai, petražolės, svogūnų sėjinukai, bazilikas, raudonėlis, krapai, mėta. Žalumynus reikia dėti ne tik į sriubą ir antrus patiekalus, bet taip pat ir į jogurtus bei sumuštinius. Turtingi vitaminais žalumynai gerina organizmo prisitaikymą prie oro sąlygų pasikeitimo.
Taip pat rekomenduojama visur dėti citrinos – į stiklinę vandens, arbatą, salotas. Citrinos sultyse yra antioksidantų ir vitamino C, jis stiprina imunitetą, saugo nuo peršalimo, gerina virškinimą, naikina blogą burnos kvapą ir mažina rėmens ėdimą.