Žmogaus kūno sandara

   Žmogaus kūno (organizmo) sandara be galo sudėtinga, todėl ją išsiaiškinti galima tik nagrinėjant elementarius struktūros vienetus bei jų tarpusavio ryšį bei paskirtį.

Atomai

Bet kokios formos materija – kieto, skysto ar dujinio būvio – susideda iš mažyčių struktūrinių vienetų, vadinamų atomais, kuriuos sudaro viduryje esantis branduolys, turintis masę, ir tam tikra orbita apie jį besisukantys elektronai – masės neturinčios neigiamo elektros krūvio dalelės.

Branduolį sudaro mažiausiai dviejų rūšių dalelės – neutronai be elektros krūvio ir teigiamo elektros krūvio protonai. Ši sistema palaiko pusiausvyrą tarp teigiamo elektros krūvio (protonų) ir neigiamo krūvio (neutronų). Šiuo metu žinoma 92 skirtingos elektronų rūšys.

Elementai

Tai to paties tipo atomų dariniai. Gyvoji materija susideda iš keturių pagrindinių elementų: anglies, vandenilio, azoto ir deguonies.

 Junginiai

Junginiai susideda iš skirtingų elementų. Mažiausias junginio vienetas yra molekulė. Pavyzdžiui, vandens molekulę sudaro du vandenilio ir vienas deguonies atomas. Gyvosios materijos junginiai būna organiniai ir neorganiniai – priklausomai nuo to, ar juose yra ar nėra anglies. Pagrindiniai organiniai junginiai yra šie: vanduo, baltymai, angliavandeniai ir riebalai, kuriuos papildo kiti junginiai – nukleino rūgštys ir steroidai.

Ląstelės

Įvairūs junginiai (vanduo, angliavandeniai, baltymai, riebalai, nukleininės rūgštys ir kt.) sudaro ląsteles – gyvus organizmus, kuriuose veikia sudėtingi mitybos, virškinimo, energijos gamybos, dauginimosi ir daugeliu atvejų judėjimo mechanizmai. Yra daug vienaląsčių gyvų organizmų, o sudėtingiausios sandaros gyvos būtybės turi daugiau kaip 100 trilijonų ląstelių.

Audiniai

Ląstelės žmogaus kūne sudaro sudėtingesnius anatominius elementus. Pagrindiniai kūno audiniai yra šie: plokščiasis arba dengiamasis epitelinis audinys  (oda ir gleivės), liaukinis epitelinis audinys (išorinės sekrecijos ir vidaus sekrecijos liaukos), jungiamasis audinys (kaulai, sausgyslės, plaučiai, riebalinis audinys ir kt.), raumeninis audinys, kraujo audinys (kraujas), limfinis audinys (limfmazgiai, kaulų čiulpai ir kt.) ir nervinis audinys.

Organai

Skirtingi audiniai sudaro organus – specifinę funkciją ar funkcijas žmogaus kūne atliekančius vienetus.

Sistemos

Skirtingų organų visumoje galima išskirti funkcinius vienetus, kurie sudaro žmogaus kūno makro-struktūras, kurios atlieka kokią nors bendrą funkciją: virškinimo, apsaugos, šalinimo, atramos ir reguliavimo.