Lietuva: Kursas Vilniuje – 1 diena

Į Pranajamos, meditacijos ir proto lavinimo kursą Vilniuje susirinko apie keturiasdešimt žmonių, iš kurių nemaža dalis dalyvavo prieš tai vykusiame kurse Kaune. „Praėjusią savaitę buvo taip įdomu ir gera, kad norisi tęsti toliau“ – girdėjosi įspūdžiai iš mokinių lūpų. Taigi, kupini teigiamų emocijų ir gerų prisiminimų, pradėjome penkių dienų kursą sostinėje.

 

Tradiciškai mokiniai uždavinėjo klausimus, Mokytojas vedė paskaitą, kurios metu buvo kalbama apie tikslo formavimą ir jo siekimą. Mokytojas pasakojo, jog norint gyvenime savimi pernelyg nenusivilti ir nepagrįstai neapriboti, reikia nuolat kelti, nors ir nedidelius, tačiau sau pasiekiamus ir įgyvendinamus tikslus. Mat, kryptingai siekdamas išsikeltų tikslų, žmogus įgyja jam naudingų savybių, sparčiai vystosi, plečiasi žmogaus gyvenimo galimybės, jo galimų veiksmų „žemėlapis“. Ir atvirkščiai, kažko neįvykdęs, žmogus dažnai nebenori toliau tikslo siekti, o viduje atsiranda nuostata, jog šito tikslo neverta ar negalima siekti, jog „čia praėjimo nėra“. Geriau tokių nepasisekimų vengti, nes jie žmogų apriboja, tarsi uždaro tam tikras pasaulyje esančias duris, vietoje kurių žmogus mato sieną, o nebe duris. Taigi, kaip išvengti tokių situacijų ir sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų? Vienas iš būdų – suskaidyti tikslą į mažus ir lengvai įvykdomus etapus, vedančius užsibrėžto tikslo link. Tarkime, jei bijai nulipti nuo aukšto stataus kalno, nežiūrėk į pačią apačią, o susikoncentruok į artimiausią metrą, kurį turi įveikti. Jį nulipęs, ieškok būdų kaip nulipti dar vieną ir po to dar vieną metrą. Suskaidant didelį tikslą į daugybę mažų, ir koncentruojantis ties kiekvienu iš jų, žmogui bus gerokai lengviau gyventi ir nepalūžti, siekti didelių tikslų.

 

Toliau Mokytojui buvo užduotas klausimas apie tai, kaip reikia teisingai mąstyti ir save motyvuoti gyvenant ir siekiant savo tikslų tarp savanaudžių, agresyvių, nemalonių žmonių, kurie gyvena „lipdami aplinkiniams per galvas“.  Atsakydamas į tai Mokytojas davė keletą pavyzdžių ir užtikrino, jog tie, kurie gyvena keldami aplink save chaosą bei „lipdami kitiems per galvas“, nepasieks jokių savo tikslų ir bus greit pašalinti iš sistemų, kuriose egzistavo. Net ir gyvenant tarp tokių žmonių, Mokytojas siūlė, siekiant savo tikslų, atsisakyti vitalinių motyvų, kurie būtų orientuoti į konkurenciją su kolegomis, į aplinkinių žmonių pažeminimą, panaikinimą ir pan. Mokytojas siūlė mesti iš galvos idėją, jog „jeigu ne tie ir tie žmonės, aš būčiau laimingas ar sistema veiktų tvarkingai“. Vietoje tokių minčių ir motyvų Mokytojas siūlė siekti savo tikslų laikantis dvasinių motyvų – siekiant save tobulinti, pačiam neklysti, stengiantis pačiam teisingai ir maloniai atlikti savo užduotį ir pan. Pasak Mokytojo, tik tokie motyvai gyvenime atneša sėkmę ir leidžia pasiekti ilgalaikių tikslų.

Apie visa tai ir ne tik, galite išgirsti išsamioje Mokytojo paskaitoje:

Praktinės proto lavinimo praktikos buvo naujos ir įdomios, tad natūralu, kad ėjosi ne itin lengvai. Tenka pasakyti, jog ir užduotys nebuvo pačios lengviausios. Tarkime, vandens ir oro kampe esantiems ratukams teko tokia užduotis: pagal muzikos ritmą mėtyti ir skaičiuoti baltą kamuoliuką nuo 1 iki 54 (kurių vandens kampe buvo net du), o pagavus ir išmetus juodą kamuoliuką, palikti savo ratuką ir susiradus laisvą vietą žaisti kitame ratuke.

 

Aptarinėjant vykusią praktiką, Mokytojas akcentavo, jog atliekant užduotis ratukuose, kaip ir gyvenime, reikia laikytis paskaitoje nurodytų patarimų: siekiant savo tikslų ar žaidimo užduočių, motyvuoti save dvasiniais, o ne vitaliniais motyvais, t. y. savo pastangas, dėmesį ir jėgas nukreipti į savo tobulinimą bei teisingą savo veiksmų atlikimą, o ne į norą pašalinti iš žaidimo partnerius, trukdančius ar neva nesugebančius tinkamai žaisti. Tik teisingai mąstant galima tikėtis sėkmingai įvykdyti gautas užduotis – komentavo Mokytojas.

Dar keletas vakaro akimirkų:

 

Straipsnį paruošė RJM Komanda